Trijų Siesikų gatvės namų šeimininkai po pirmadienio sprogdinimo, per kurį pradėjo lyti akmenimis, dairėsi į stogus, apžiūrėjo kiemus, pasitelkė net bepilotę skraidyklę.
Ją pakėlus į dangų ant stogų užfiksuota betono nuolaužų. Tokių pat, kokios gulėjo kiemuose. Jos apgadino ūkinio pastato dailylentes, sulankstė skardinį stogą. „Kas būtų, jei tokia pataikytų žmogui į galvą? Baisu pagalvoti“, – rodydamas į žolėje vis dar gulinčią betono skeveldrą baisėjosi vieno Siesikų gatvės namų šeimininkas Vytautas.
Po to, kai šios ir aplinkinių gatvių gyventojai puolė skambinti į policiją, bandė susisiekti su sprogdintojais, darbai buvo nutraukti. Pradėtas aplinkybių tyrimas. O kaip toliau bus ardomi nacionalinio stadiono griaučiai, niekas nežino. Aišku tik viena – darbai dar labiau nusivėlins.
Kaimynai dairėsi į dangų
Vytautas stebėjosi: iš kokio aukščio turėjo kristi akmenys, kad atsimušę į trinkeles rikošetu prakirto plastikines namo dailylentes?
Siesikų gatvė yra net aukščiau nei nacionalinis stadionas, kitoje Ukmergės gatvės pusėje. Be to, betono gabalai turėjo perskrieti ant šlaito augančius medžius, namų stogus. Jie lėkė ne mažiau kaip 250 metrų.
Tuo metu, kai apie 8 ir 10 valandą nugriaudėjo sprogimai, Vytautas ir jo žmona Violeta buvo namie. Vytauto tėvas buvo išvažiavęs į darbą. Kaip tik prieš pirmąjį sprogimą jis ėjo nuo ūkinio pastato, į kurį pataikė akmenys.
„Sprogimo garsas buvo labai smarkus. Po jo išėjome į lauką pasidairyti. Kaimynai, kurie tuo metu buvo namuose, taip pat dairėsi kiemuose“, – prisiminė Vytautas.
Nukentėjo ne tik jo namas, bet ir kaimynų stogas šalia lietvamzdžio, akmenys buvo užlėkę ant garažo. Ne vienas jų mėtėsi kiemuose.
Po pirmojo sprogdinimo Violeta išvažiavo į darbą, bet prieš antrąjį 10 valandą grįžo namo pavedžioti šuns. Driokstelėjo ir vėl, tada Violeta puolė skambinti į policiją maldaudama daugiau nebesprogdinti.
Rado suskilusias grindis
Atvykę policijos pareigūnai užfiksavo įvykį. Siesikų gatvės gyventojus žeidė internete iš karto pasirodžiusios sprogdintojų žinutės, kad jie išsigalvoja.
Esą akmenys taip toli skristi negalėjo.
Bet tai dar ne viskas. Grįžę iš darbo namo Violetos ir Vytauto kaimynai pastebėjo, kad namuose suskilusios grindys.
Anksčiau nacionalinio stadiono konstrukcijas mėginta ardyti hidrauliniais kaltais. Juos naudojant Siesikų ir aplinkinių gatvių gyventojai juto vibraciją.
„Dar neaišku, ar vibracija nepridarė žalos namų pamatams, sienoms“, – pabrėžė Vytautas.
Su vyru išvertė iš sofos
Pirmadienio sprogdinimai smarkiai išgąsdino ir Upytės gatvės gyventoją Rimą. Ši gatvė yra dar toliau nuo nacionalinio stadiono.
„Sunku patikėti, bet sprogimas mus su vyru išvertė iš sofos, atrodė, kad namo pamatai sudrebėjo. Nežmoniškai išsigandau“, – prisipažino moteris.
Ji netiki, kad sprogdinimų ateityje nebus: „Pasakys, kad betono gabalai ne iš stadiono, ir toliau sprogdins.“
Meldžia, kad nepastatytų
Per sprogdinimus drebėjo ir Vitalijos iš Želvos gatvės namas. Ji po dienos įvykius prisiminė su humoru, bet pirmadienį linksma nebuvo.
„Anūkė rėkė: „Griaustinis!“ Mes, suaugusieji, žinojome, kas vyksta, bet buvo nemalonu“, – pasakojo vilnietė.
Stadiono griovimo darbai jai įgriso iki gyvo kaulo. Gerai bent tiek, kad sprogdinimai vyko nuo 8 valandos. O prieš tai ardyti konstrukcijas hidrauliniais kaltais pradėdavo nuo 7 valandos. Ir taip visą dieną. Ji baiminosi, kad nuolatinė vibracija galėjo pakenkti ir aplinkinių pastatų konstrukcijoms, nes visur gruntas – smėlis.
Vitalijos svečiai klausinėdavo, kas ir kur taip kala. Moteriai tekdavo aiškinti, kad vyksta stadiono griovimo darbai, o ne kaimynas kaltu darbuojasi.
„Mes su vyru vis tikimės, kad stadiono ilgai nepastatys, nes kartu buvo numatytas ir viadukas link jo. Jis būtų virš mūsų namo stogo.
Todėl meldžiamės: tegu tie griaučiai stovi dar šimtą metų“, – pasakojo Vitalija.
Ji stebėjosi: kam tokiu sunkmečiu žmones erzinti milijoninėmis stadiono statybomis, senų konstrukcijų sprogdinimu?
Ardyti visai nereikėjo?
Nacionalinio stadiono konstrukcijų sprogdinimai vyko ir rugpjūčio 29-ąją.
Violeta prisiminė, kad su vaikais įdėmiai tą kartą klausėsi, bet jokių garsų negirdėjo. O praėjusį pirmadienį griaudėjo kaip reikiant.
Tiesa, ne visi Siesikų gatvės gyventojai krūpčiojo girdėdami sprogimus. „Girdėjau ir aš. Visi dirba savo darbą. Man netrukdo“, – tikino Artūras. Jo žodžiais, jeigu jau įkyrėjo miesto triukšmas, reikia kraustytis į vienkiemį.
Jam keistas tik vienas dalykas: jeigu jau stadiono konstrukcijų betonas toks kietas ir sunkiai įveikiamas, gal reikėjo jas palikti?
Išdėstė mažesniame gylyje
Sprogdinimo darbus atliekančios įmonės „Detonas“ vadovas Vaidas Zubavičius sakė laukiantis pirminių specialistų išvadų.
Jam žinutės apie nuolaužas, nuskridusias į Siesikų gatvę, vis dar atrodė neįtikėtinos ir nelogiškos.
„Logiškai manau, kad tai neįmanoma. Juk tai ne kulka, kad galėtų skristi 300 metrų. Sprogdinamos konstrukcijos būna užpiltos smėliu ir jokios nuolaužos nelekia. Bet kokiu atveju tyrimas yra atliekamas ir mes viską išsiaiškinsime“, – žadėjo V.Zubavičius.
Rugpjūčio 29-ąją stadiono statybvietėje vyko bandomasis sprogdinimas. Atsižvelgus į jo rezultatus, pirmadienį sprogmenys buvo išdėstyti mažesniame gylyje.
Sprogdintojai žadėjo, kad naudojamų sprogmenų kiekis nesikeis, bet sprogmenys bus išdėstyti tankiau ir bus detonuoti ne vienu metu, o kas 0,2 sekundės.
Specialistai tikino, kad dėl mažesnio vienu metu detonuotų sprogmenų kiekio sprogimo garsas buvo mažesnis negu praėjusį kartą, nors gyventojai aiškino priešingai.
Panaudoti sprogmenis buvo pasirinkta siekiant pagreitinti senų konstrukcijų griovimą ir laiku paruošti teritoriją naujoms statyboms. Tikėtasi, kad ardymo darbai bus 40–50 proc. greitesni.
Tačiau po nevykusio sprogdinimo darbai buvo sustabdyti. Savivaldybė pareiškė apgailestaujanti dėl gyventojų patirtų nuostolių – žala bus kompensuota draudimo.
O vilniečiai piktai šaipėsi, kad stadiono ne tik pastatyti, bet ir nugriauti nesugebama.
Penktadienį skeveldros skriejo link „Akropolio“
Nors sprogdintojai savaitės viduryje pripažino, kad skeveldros galėjo atskrieti iki Siesikų gatvės, sprogdinimo darbai penktadienį buvo tęsiami. Esą palikti sprogmenų jau apgadintas konstrukcijas buvo per daug pavojinga, todėl jas būtinai reikėjo sutrupinti.
Nelaimės ilgai laukti nereikėjo – penktadienio rytą pranešta, kad prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ dar viena skeveldra išdaužė automobilio BMW langą.
Policija apie incidentą pranešimą gavo iškart po sprogimo, į vietą buvo išsiųstos policijos pajėgos.
Kaip ir per praėjusius sprogdinimus, vietos gyventojai sakė girdėję duslų sprogimą, viename name Siesikų gatvėje sudrebėjo langai.
Bendrovės „Vilniaus BDT“ direktorius Giedrius Masalskas patvirtino, kad automobilio langas buvo išdaužtas. Nors įvykio vietoje skeveldrų kol kas nerasta, jis pripažino, kad langas greičiausiai dužo dėl vykdomų sprogdinimų, tiksli priežastis dar neaiški.
Vilniaus savivaldybė pranešė, kad sprogdinimo darbai stabdomi neribotam laikui.
Gariūnuose nuo sprogmenų kentėjo automobiliai
Panašiai prieš trejus metus nutiko ir Gariūnuose, kur karjere netoli automobilių turgavietės buvo naikinami sprogmenys.
Spalio 29-ąją driokstelėjus sprogimui pažiro skeveldros. Jos degančios krito ant asfalto, išdaužyti trijų automobilių langų stiklai. Aplinkinių įmonių darbuotojai džiaugėsi, kad karjere sprogmenys buvo naikinami po darbo valandų.
Toje vietoje, kur buvo naikinami sprogmenys, karjero šlaitas status. Į jį atsimušusios skeveldros pakilo ir nulėkė apie šimtą metrų į turgavietės teritoriją.
Tądien Gariūnų karjere buvo naikinami tą pačią dieną netoli oro uosto rasti sprogmenys: 20 milimetrų artilerijos sviediniai, 7,62 ir 13 milimetrų kalibro šoviniai.
Anot kariuomenės atstovų, konkreti vieta sprogmenims neutralizuoti pasirenkama atsižvelgiant į policijos siūlymus, įvertinus vietovės teikiamas sąlygas didžiausiam žmonių saugumui užtikrinti ir siekiant mažiausio poveikio aplinkai.
