Žingsniai, kurių praleisti nevalia
Kiekvieno namo statybos prasideda nuo planavimo. Kuo daugiau dėmesio tam skirsite, tuo greičiau ir pigiau pastatysite pastatą. Paprastai architektūrinei pastato daliai skiriama itin daug lėšų ir pastangų, o inžinerinės sistemos lieka podukros vietoje. Lyg ir reikia daryti, bet trūksta laiko bei noro.
Neatlikus namų darbų, vėliau tenka susitaikyti su tuo, kad ne visi savininko norai gali būti įgyvendinti, arba reikia perdaryti jau atliktus darbus, dėl ko auga statybų kaštai bei išsitęsia darbų atlikimo terminai.
Prieš rengdami šildymo sistemų projektą, klientai turėtų būti apsisprendę dėl patalpų išdėstymo ir jų paskirties, žinoti, kokia grindų danga kiekvienoje patalpoje bus montuojama.
Specialistai patvirtina: jeigu grindinio šildymo sistema teisingai suprojektuota ir sumontuota, naudojant patikimų gamintojų produktus ir įrangą, tinkamai prižiūrima ir eksploatuojama – ji veiks be trikdžių ir jaudintis dėl diskomforto ar gedimų nebereikės.
Šildymo, vėsinimo, vandentiekio ir kitus inžinerinius sprendimus siūlančios bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Povilas Kivaras pastebi: dažnas specialistams užduodamas klausimas, kokio skersmens vamzdis geriausiai tinka grindiniam šildymui.
Atsakyti į šį klausimą, anot specialisto, sudėtinga, mat nėra vieno universalaus skersmens, tinkančio visais atvejais.
Šiuolaikinėje statyboje individualiajam namui įprastai užtenka 16 mm skersmens vamzdžio. Jei namus planuojama šildyti pasitelkus šilumos siurblį, patariama rinkti 20 mm skersmens vamzdį, nes šilumos siurblys veikia efektyviau, jei sistemoje didesnis vandens tūris.
Geriausia šį klausimą palikti projektuotojui, kuris, įvertinęs namo šilumos poreikius bei kontūrų ilgius, parinks optimaliausią sprendimą.
Vamzdžio žingsnį taip pat geriausia tikrinti projekte, nes dažniausiai jis būna didesnis nei montuotojai siūlo. Turėdami projektą ne tik išvengsite montavimo klaidų, bet, greičiausiai, įrengdami šildymo sistemą, dar ir sutaupysite, mat sumontuosite būtent tiek vamzdžio, kiek išties reikia jūsų namui.
Rankose turint grindinio šildymo projektą bei naudojant kokybiškas medžiagas – kur kas paprasčiau reikalauti gamintojo, projektuotojo ir montuotojo atsakomybės.
Ne mažiau svarbu nei suprojektuoti, teisingai sumontuoti grindinio šildymo sistemą. Montuotojas privalo vadovautis projektu, o ne savo įsitikinimu: „aš žinau geriausiai, nes taip darau visiems“. Projektas montuotojui ir reikalingas tam, kad tiksliai žinotų reikalingą medžiagų kiekį ir kaip tiksliai atlikti jam patikėtus darbus.
Pagrindinės montavimo klaidos, kurias specialistai pastebi jau įrengus sistemą – netinkamas žingsnis ir maksimalus kontūrų ilgis, neatliekami hidrauliniai bandymai, sistema nebalansuojama.
Investicija į kokybiškas medžiagas atsiperka
Specialistai pastebi, kad grindinio šildymo vamzdis dažnam pirkėjui neatrodo vertas solidžių investicijų, tačiau pamirštama, jog, užbetonavus pigų vamzdį, šiam sugedus ar įtrūkus, jau nebebus taip lengva ką nors keisti – teks investuoti daug daugiau, nei būtų kainavęs kokybiškas produktas montavimo etape, dar prieš paslepiant jį po grindimis.
Rinkoje dominuoja trijų tipų vamzdžiai, kurie naudojami grindiniam šildymui įrengti.
Populiariausias – vadinamasis daugiasluoksnis, arba kompozitinis vamzdis, kuriam standumo bei apsaugą nuo deguonies patekimo į sistemą suteikia aliuminio folija. Šis vamzdis puikiai tinka šildomosioms grindims, tik pamirštama, kad jis nėra skirtas montuojant klasikinę šildomųjų grindų sistemą, kuomet vamzdis rišamas prie armatūros tinklo. Įrengiant šildomąsias grindis su šiuo vamzdžiu reikėtų naudoti specialų paklotą arba jį prie polistireninio putplasčio tvirtinti kabėmis.
Jei nusprendėte vamzdį tvirtinti prie armatūros, reikėtų rinktis PEX arba PE-RT vamzdžius. Jie atsparesni gniuždymui, todėl, net jei ant jų bus padėta sunki betonavimo ar kita įranga, vamzdžio struktūra nebus pažeista, ir tai neturės įtakos tarnavimo laikui.
Kaip sako bendrovės „Uponor“ atstovas P. Kivaras, PE-RT vamzdis yra pigiausias pasirinkimas šildomųjų grindų montavimui. Tik reikėtų nepamiršti, kad gamintojai, siūlantys pigiausią vamzdį, dažniausiai neturi tinkamų jungčių. O statybose itin dažni atvejai, kuomet vamzdį tenka remontuoti dėl įvairiausių pažeidimų. Paprastai tokiais atvejais siūlomas kompromisinis variantas: jungtis, kuri nėra skirta tam vamzdžiui, tačiau atitinka išorinis skersmuo.
Tuomet klientas grindyse turi tiksinčią bombą, kuri gali bet kada sprogti, o remontas kainuos labai brangiai.
Jei norite patikimos ir ilgaamžės sistemos, reikėtų rinktis PEX vamzdį. Šis vamzdis gali būti eksploatuojamas esant aukštesnėms temperatūroms, kas katilo gedimo atveju apsaugos namo savininką nuo didelių išlaidų. Šio vamzdžio gamintojai įprastai siūlo ir patikimas jungtis, kurias drąsiai galima slėpti betone, nesijaudinant, kad bėgant laikui gali atsirasti pratekėjimas.
Įmonė „Uponor“ rūpinasi klientų saugumu ir gamina grindiniam šildymui skirtą vamzdį, kuris gali būti jungiamas su Q&E jungtimis. Tai yra viena geriausių ir patikimiausių jungčių rinkoje. Dėl konstrukcijos ypatumų, ją galima slėpti betone, nesibaiminant korozijos ar pratekėjimo ateityje.
Grindinis šildymas – sistema
Grindinio šildymas – ne tik užbetonuotas vamzdis. Tik kartu su kolektoriais ir temperatūros kontrolės sistema, bus galima mėgautis komfortu namuose.
Dažna klaida, kurią daro naujakuriai, manymas, kad grindinio šildymo temperatūra gali būti reguliuojama kolektoriaus vožtuvais. Tuomet perkamas kolektorius su debitomačiais tikintis, jog, nustačius vienodą srautą visiems kambariams, turėsime ir vienodą temperatūrą. Grindinio šildymo sistema veikia kitaip. Net norint turėti tokią pat temperatūrą, kiekvienai patalpai reikės vis kito srauto, nekalbant apie norimos temperatūros nustatymą.
„Nesenai paskambino moteris, prašydama: „gelbėkite mano šeimą“. Įsirengiant namą, vyras, užuot visuose kambariuose sumontavęs termostatus, nusprendė valdyti temperatūrą su katilo termostatu, kuris sumontuotas svetainėje, o visus kitus kambarius rankiniu būdu – naudodamas kolektoriaus vožtuvus. O realybė tokia: žiemą svetainėje 23 laipsniai, tiek, kiek nustatyta ant katilo termostato, miegamajame neįmanoma miegoti, nes karšta, vonioje ir vaikų kambariuose šalta. Padėkite man įsirengti tempertūros kontrolės sistemą, arba ar skiriuosi su vyru ir kraustausi iš šių namų“, – prisiminęs komišką situaciją nusijuokė bendrovės „Uponor“ vadovas Marius Pastarnokas.
Taigi, jei norite komforto namuose – rinkitės reguliuojamą kolektorių, geriausia be debitomačių. Ir, žinoma, temperatūros valdymo sistemą. Ji ne tik padeda palaikyti norimą temperatūrą namuose, bet ir taupo pinigus, nes neleidžia perkaitinti patalpų.
„Jei biudžetas ribotas – sumontuokite nors paprasčiausius laidinius 220V termostatus“, – atkreipė dėmesį M. Pastarnokas. Jie gali būti tiesiogiai jungiami prie termopavarų, ir tai tikrai nėra brangi investicija.
Tuo tarpu norintiems didesnio komforto bei didesnės ekonomijos reikėtų rinktis 24V automatiką. „Uponor“ gaminama „Samtrix Pulse“ automatika turi autobalansavimo funkciją, kuri užtikrina tikslesnį temperatūros valdymą ir iki 17 proc. mažesnius šildymo kaštus. Ši sistema gali būti valdoma internetu, per nuotolį, pasitelkus išmanųjį įrenginį.
Teisingai sumontavę grindinio šildymo sistemą, pasirinkę stiklo pluošto kolektorius bei įsirengę kokybišką temperatūros valdymo sistemą, ją pritaikysite ir patalpoms vėsinti.
Tokiu atveju jums nereikės investuoti į papildomą kondicionavimo sistemą, kaštai vėsinimui bus gerokai mažesni nei vėsinantis su kondicionieriais.
Dažnai svarstoma, ar grindinio šildymo vamzdį montuoti gyvatuku ar spirale. P. Kivaro žodžiais, jokio skirtumo – montuotojas gali rinktis patogesnį būdą. Beje, montuojant šildomųjų grindų vamzdyną, įprasta sutankinti vamzdelius ties langais, tikintis, kad šie nerasos. Bet langų rasojimas, pašnekovo žodžiais, nėra susijęs su šildymu.
Vamzdelius galima tiesti ir kas penkis centimetrus, tačiau langai vis tiek rasos, o, norint to išvengti, privaloma tinkama vėdinimo sistema.
Energiškai efektyviuose pastatuose vamzdelių tankinti apskritai nerekomenduojama, tačiau viena sąlyga privaloma – šildymo vamzdį itin svarbu vedžioti laikantis vienodo atstumo ir pradedant nuo išorinės sienos. Nuo sienų vamzdį privalu atitraukti bent 5 centimetrus, nuo židinio – 20 cm, garažo vartų– 30 cm.
Mitai prasilenkiantys su realybe
Architektus ir inžinerinių sistemų montuotojus vis dar pasiekia klausimai, ar grindinis šildymas tinkama alergiškiems žmonėms ir ar visos grindų dangos tinka ant šildomųjų grindų.
Alergiškiems žmonėms, anot P. Kivaro, trukdo ne grindinis šildymas, o dulkės. Potencialus kylančių dulkių šaltinis – radiatoriai, o ne grindinio šildymo sistema, nes radiatoriai šildo orą konvekcijos būdu t. y. karštas oras maišosi su šaltu, tokiu būdu vyksta oro judėjimas, ir dulkės pakyla nuo žemės bei laikosi ore. Tuo tarpu grindinio šildymo atveju šiluma yra spinduliuojama visu grindų plotu ir dėl mažo temperatūrų skirtumo oro konvekcija nevyksta.
Kalbant apie dulkių valymą, turbūt niekas nesiginčys, kad surinkti dulkes nuo grindų yra daug paprasčiau nei iš už radiatoriaus.
Taip pat dar vis tenka girdėti, kad grindinis šildymas netinka miegamajame, mat karšta miegoti. Šis mitas ėmė sklandyti sumontavus pirmąsias grindinio šildymo sistemas. Tuomet apie temperatūros valdymą niekas net nesvarstė, o bandė temperatūrą reguliuoti rankiniu būdu.
Šį mitą galite patvirtinti ir dabar, jei nesumontuosite temperatūros valdymo sistemos: miegamajam kaip ir kituose kambariuose, gali būti per karšta arba per šalta. Taigi, specialistų žodžiais, netaupykite savo komforto sąskaita, įdiekite temperatūros valdymą, tuomet miegamajame turėsite būtent tokią temperatūrą, kuri jums tinka labiausiai.
Renkantis grindų dangas jokių trukdžių neatsiras: tinka ir medžio grindys, ir plytelės ar vinilinės dangos. Be to, grindinis šildymas, kitaip nei radiatoriai, neriboja interjero dizaino ir baldų išdėstymo sprendimų, todėl galėsite mėgautis savo svajonių namais, jausdami komfortą tiek žiemą, tiek vasarą. Tereikia kreiptis į savo srities profesionalus.
„Mitai gimsta iš interneto, ne realybės“, – reziumavo „Uponor“ specialistas P. Kivaras.
