Vilniečiams darsyk pristatytas stoties atnaujinimo planas: viena aplinkybė žmonėms ypač kelia nerimą

Įmonė „Vilniaus planas“ pristatė detalųjį planą, apimantį 32,8 ha teritoriją tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių bei Naujamiesčio seniūnijos. Apleistos pramoninės teritorijos nuosekliai virsta gyvenamosiomis. Įgyvendinus Vilniaus geležinkelio stoties komplekso atnaujinimo projektą „Vilnius Connect“ stoties rajonas bus modernus, patrauklus verslui ir įvairioms įstaigoms bei gyventojams.

Jame atsiras daugiau laisvalaikio, poilsio zonų, žalių viešųjų erdvių, vaikų žaidimų aikštelių. Specialistai pripažįsta, kad želdynų ir viešųjų erdvių šiose teritorijose tikrai trūksta. Kad tvarkant teritoriją, žaliųjų plotų kiekis didėtų, detaliajame plane nustatytos želdynų normos: visuose sklypuose penktadalis teritorijos turi būti skiriamas želdynams, pietinėje geležinkelio pusėje, prie Pelesos gatvės – net 40 proc., stoties aikštėje želdynai turi užimti 60 proc. teritorijos.

Atsižvelgus į gyventojų poreikius, numatytos pėsčiųjų jungtys tarp Naujamiesčio ir Naujininkų. Viena jungtis bus tarp Šv. Stepono ir Pelesos gatvių, antroji – tarp Algirdo gatvės ir Dzūkų gatvės. Teritorijoje planuojama įrengti ar sutvarkyti nemažai skverų: geležinkelio stoties aikštės skverą, Šv. Stepono skverą, Strumilos sodų (0,7 ha teritoriją tarp Sodų, V. Šopeno ir Šv. Stepono gatvių), Šviesos skverą, esantį tarp Liepkalnio ir Pelesos gatvių. Rengiami ir skvero tarp Dzūkų ir Pelesos gatvių projektiniai pasiūlymai. Dar viena ateityje planuojama viešoji erdvė – prie Švitrigailos gatvės.

Pristatant stoties teritorijos pokyčius nemažai diskusijų vyko dėl pagrindinės stoties aikštės. Tarptautinį architektūrinį konkursą laimėjusios kompanijos „Zaha Hadid Architects“ projekto vizualizacijose stoties aikštė – erdvi ir atvira, amfiteatro tipo. Gyventojai išsakė pastabų, kad aikštės koncepcija netinka šiai teritorijai, amfiteatro idėja neatspindi Vilniaus istorinio identiteto.

Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pripažino, kad stoties aikštė kritikos sulaukė ir architektūrinio konkurso metu. „Tarptautinio architektūrinio konkurso žiuri išsakė daug pastabų aikštės sprendiniams.

Projektuotojų prašysime tobulinti tiek aikštės funkcinius, tiek įvaizdžio bei dizaino sprendimus“, – sakė M. Pakalnis. Jis pabrėžė, kad architektūrinio konkurso metu dalyvaujančios kompanijos pristato toli gražu ne galutinius sprendimus. Šiuo metu ruošiama projektinių pasiūlymų užduotis, kurioje ir atsispindės konkretūs reikalavimai, kaip turėtų atrodyti visa teritorija, kartu ir stoties aikštė.

Svarstant stoties teritorijos detalųjį planą daug dėmesio skirta ir visų rūšių transporto sistemoms ir jų jungtims. Šioje teritorijoje vyksta intensyvus keleivių, krovinių judėjimas. Čia jungiasi geležinkelio, tarpmiestinių ir tarptautinių autobusų, viešojo transporto mazgai. Tai pagrindinis susisiekimas ir su Vilniaus oro uostu.

„Susisiekimo paslaugų“ vyriausiasis planavimo specialistas Marius Berulis akcentavo, kad požiūris keičiasi ir pertvarkant gatves, transporto mazgus – prioritetas skiriamas pirmiausia pėstiesiems, dviračiams, paskui – viešajam transportui. „Tai nereiškia, kad automobiliais nebus galima atvykti į stotį. Bus galima, bet automobilis šioje teritorijoje turi būti ne karalius, o svečias“, – teigė M. Berulis. Šiandien 49 proc. kelionių mieste vis dar atliekama automobiliais, bet tai, specialistų vertinimu, turi keistis.

„Prioritetas turi būti skiriamas alternatyviems susisiekimo būdams. Tik taip sumažinsime spūstis, atgaivinsime šias teritorijas ir padarysime jas patrauklias miestiečiams. Ten, kur pėstieji, ten ir kavinės, verslas ir traukos objektai“, – argumentavo M. Berulis. Jau dabar įrengti platūs dviračių takai Algirdo, S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Planuojama pastatyti apie 600 vietų dviračių saugyklų. Dalis intensyvaus viešojo transporto eismo Sodų gatvėje bus nukreipta kitomis gatvėmis.

Planuojama sumažinti eismo intensyvumą Pelesos gatvėje. Dar viena naujovė siekiant atlaisvinti nuo transporto stoties rajoną – iš Stoties aikštės į alternatyvią vietą bus iškeltas tarpmiestinio viešojo transporto terminalas. Planuojant autobusų stoties infrastruktūrą bus numatytos keleivių išleidimo ir įlaipinimo vietos.

Esamos autobusų atstovos bus 6,5 km nuo stoties atstumu. Tokiu pat principu veiks ir Vilniaus miesto viešasis transportas: stotis bus ne galutinė, o tarpinė stotelė ir autobusų apsisukimas bei vairuotojų poilsis bus organizuojamas už miesto centro ribų: Liepkalnyje, prie Iešmininkų gatvės, Kirtimų g., Olandų g.

Kaip turėtų atrodyti stoties ir aplinkinės teritorijos, pradėta svarstyti nuo 2018 m. Tuomet buvo pristatyta stoties pertvarkymo vizija, diskutuota su visuomene, ko reikėtų šioje teritorijoje, kokia jos funkcija. Po tarptautinių kūrybinių dirbtuvių buvo suformuota patariamoji urbanistų grupė ir parengtos trys stoties teritorijos vizijos.

Pirmasis šios teritorijos detaliojo plano pristatymas visuomenei vyko prieš metus – 2021 m. kovą. Tuomet gyventojai taip pat turėjo pastabų ir į jas buvo atsižvelgta: detaliajame plane sumažintas leistinas pastatų aukštingumas, numatomas galimas dviračių takų platinimas, išplėstos numatytos veiklų galimybės, įtrauktos želdynų tvarkymo gairės, pertvarkyti servitutai bei užstatymo zonos, atlikta kitų smulkių pakeitimų. Nuo pirmojo svarstymo buvo pakeisti sklypų pertvarkymo principai. Ankstesnio detaliojo plano sprendiniai leido sklypus apjungti ir dalinti, dabar bus leidžiama tik dalinti.

Patvirtintas detalusis planas leis įgyvendinti šių metų liepą paskelbto tarptautinio architektūrinio konkurso laimėtojos kompanijos „Zaha Hadid Architects“ geležinkelio stoties projektą „Vilnius Connect“. Vienas iš „Zaha Hadid Architects“ pasiūlytų sprendinių – apie 9 500 kv. m statinys virš geležinkelio bėgių, sujungsiantis Naujininkų rajoną su Naujamiesčiu ir Senamiesčiu. Šiame statinyje turėtų įsikurti komercinės erdvės bei nauja keleivių laukimo salė su tiesioginiu praėjimu į peronus. Virš bėgių taip pat numatytos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams.