„Ar jūs iš Visagino? Ne! Ar turite istorijų, susijusių su Visaginu? Ne! Tai kodėl jūs atsidūrėte šiame mieste“ – tokie bene dažniausi klausimai, kurių sulaukia draugės Giedrė ir Agnė.
Kartu su drauge Agne Rapalaite į Visaginą Giedrė atvyko traukiniu, pamatė, kad tai miestas-kurortas, kad pušų terasomis, lajų takais pro savo langus ten mėgaujasi kone kiekvienas gyventojas, o kas rytą maudosi ežeruose, ir nusprendė: „turėkime čia bendrą projektą“.
Atrodė, kad tai lengva padaryti, nors praktikoje įsigyti butą Visagine nėra lygu nusipirkti NT Vilniuje ar Kaune. „Jei, kalbant apie didmiesčius, žmonės būstų skelbimų ieško skelbimų portaluose, Visagine egzistuoja atskira platforma, kur žmonės deda skelbimus, kuriuose labai dažnai nenurodo kainos“, – pasakojo G. Simanauskaitė.
Anot jos, paskambinus ir pasakius, kad nori apžiūrėti butą, bei paklausus kainos, pardavėjas pirmiausia pasiūlo apsilankyti ir susipažinti. Atėjus į butą pakviečia arbatos, paklausia, kiek turi pinigų, kaip norėtum atsiskaityti: iškart, dalimis ar su paskolas – nuo to, panašu, kaina ir priklauso.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo panašių situacijų matęs Ispanijoje, kuomet žmonės skelbimą, jog parduoda būstą užrašo ant A4 formato lapo, šį užklijuoja ant lango, visa kita – derybų klausimas.
Merginos butui turėjo tam tikrų reikalavimų: norėjosi gražaus vaizdo pro langą, nedidelio ploto. Atvykus apžiūrėti ir pamačius, kad nusižiūrėto buto langai nukreipti į mišką ir ežerą, merginos išsyk sutarė, kad butą pirks, sykiu svarstė, kaip neišsiduoti, kad jis joms tiko, nors net neapžiūrėjo. Užėjus į butą, paaiškėjo, kad savininkas butą įsigijo prieš ketverius metus, bet taip jo ir neužregistravo savo vardu. Buto savininkė – moteris.
Nors situacija, į kurią pateko, merginoms priminė aferą, galiausiai, ta moteris atvyko sudaryti pardavimo sandorio, merginoms nereikėjo jokio avanso, užteko žodžio, kad butą perka, rankos buvo sukirstos, o raktai atsidūrė naujųjų šeimininkių kišenėje.
Draugės nuo pat pradžių žinojo, kad nori užsiimti trumpalaike nuoma. Visagine trumpalaikei nuomai siūlomi maždaug dvidešimt butų. Užimtumas bent jau merginų nuomojamame bute šią vasarą kone šimtas procentų.
Dalis besinuomojančių atvyksta verslo tikslais, kai kurie grįžta iš užsienio ir nenori apsistoti pas tėvus, arba jų NT nuomojamas, yra nuotykių ieškotojų, kurie tiesiog ekspromtu atvyksta į Visaginą. Šis miestas garsėja renginiais, kurie pritraukia nemažai žmonių. Užsieniečių svečių ne tiek daug, daugiausia – lietuviai.
„Mūsų tikslas nebuvo toks ambicingas. Mes norėjome nuotykio, įsigyti butą, norėjome, kad mums nereikėtų jo išlaikyti. Dar neteko komunalinių mokesčių mokėti iš savo kišenės. Kartu tai atvėrė daug naujų patirčių ir padėjo uždirbti pinigų, kuriuos mes pasidalijame dviese“, – pasakojo Giedrė.
Anot pašnekovės, jei kada sumanytų parduoti butą, parduotų jį kaip verslą. Šįmet netgi pakilo merginų buto nuomos kaina, mat paaiškėjo, kad ji mieste buvusi mažiausia.
Merginos svarsto, galbūt, įsigyti ir dar vieną butą, nes Visaginas, kaip lokacija, vis pasiūlo naujų dalykų, kurie patraukia svečių dėmesį. Ar nesibaimina, kad jei atsiras daugiau konkurentų, svečių gali sumažėti? „Kuo daugiau bendraminčių, kurie norės gražinti miestą ir turės priežastį, kodėl tą daryti, tuo geresnė bus viso miesto situacija. Svarbu, kad žmonių atvyktų į Visaginą, ir jie turėtų dėl ko tą daryti“, – mano Giedrė.
Pašnekovės nuomone, tiems, kurie negali skirti, pavyzdžiui, 200 tūkst. eurų, verta pirkti butą trumpalaikei nuomai mažesniame mieste.
Giedrė ir Agnė butą nuomai Visagine per kelias savaites įrengė pačios, vėliau buvo daug lengviau įsirengiant savo namus Vilniuje. Daug dalykų merginos jau žinojo, pavyzdžiui, ką daryti, jei pasamdyti meistrai ima ir neateina.
Butas Visagine buvo gana neblogos būklės, tad remontui pakako kelių savaičių. Merginos ypač nerimavo dėl pirmųjų svečių, tačiau dabar ta baimė išblėso, juolab joms padeda vietos žmonės, kurie butą prižiūri, juo rūpinasi, paruošia svečiams ar pagelbsti jiems.
Draugės svarsto, galbūt, parduoti šį butą, įsigyti kitą, bet, pripažįsta, vis kažkas nutinka, kodėl planai pasikeičia: pavyzdžiui, suremontavo įėjimo duris, paaiškėjo, jog viename aukštų gyvena moterys iš Šri Lankos, kitame – gruzinai. Miestas ir namas daugiakultūriai, kas drauges žavi bene labiausiai.
Jos, pripažįsta, nori kurti istoriją, nori turėti vietą, kur gali tiesiog nuvykti prie ežero, prisirinkti mėlynių, pagrybauti – atvykusios visuomet apsistoja savo bute.
Visagine, pašnekovės žodžiais, investuoti lengviau, nes kiti miestai turi istorinį senamiestį, paveldą ir sovietmečiu pastatytų daugiabučių, į kuriuos įprastai nesinori vykti tiems, kurie gyvena tokiuose pačiuose, tik savo miestuose. Visagine visi gyventojai gyvena tokiuose pat namuose, tik pastaraisiais metais mieste pradėjo kilti individualiųjų namų.
Vieni merginų bičiuliai panašų projektą vysto Kėdainiuose, kur užimtumas ir atsiperkamumas taip pat aukštas. Agnė ir Giedrė žvalgosi į Plungę, Platelius – ežerų kraštus.
Kai kurie plėtotojai mažesniuose miestuose taip pat imasi nedidelių projektų. Vienas projektas, anot M. Mikočiūno, netrukus turėtų startuoti Nemenčinėje. Paklausa, kad ir nedidelė, bet didesnė nei pasiūla, taigi, investicija tikrai atsiperka.
Šiauliuose taip pat nėra nė vieno naujos statybos daugiabučio, tačiau tikrai yra žmonių, kurie tokius pirktų.
Pavyzdžiui, Alytuje nuomai siūlomi vos keturi butai.
Giedrė kalbėjo pati nesyk sulaukusi klausimų, ar nuomotų butą ilgalaikei nuomai, nes į Visaginą atvyksta nemažai dirbančių žmonių. Kol kas atsisako, nes nori ir pačios atvykti į Visaginą.
