Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad jis imtų staiga, ir su griausmu nugarmėtų skradžiai?
Nuo tos žinios ne vieną šišioniškį ištiktų širdies smūgis. Imtų skalambyti bažnyčių varpai ir aptemtų saulė – mes netektume miesto simbolio, dalies istorijos ir svarbiausia – technikos paveldo objekto.
Ar šventvagiškos tokios mintys? Jos radosi ne šiaip sau. Žinutė, kad miesto identitetui kyla grėsmė, kad esamos būklės tiltui 30 tonų apkrovos katastrofiškai per didelės, sukėlė nerimą ir mums.
Geltonojo tilto istorija
Tiltas pastatytas 1914 m., įregistruotas kultūros vertybių registre: 1995–06-12, valdytojas – valstybė.
Turi istorinę, techninę vertę.
Projektuotas inžinieriaus Fabiano, pradėjus statyti uostą ir atsiradus poreikiui sujungti iš kelių kaimų susiformavusią Šilutę su tuo metu labai reikšminga Rusnės sala. Atspindi ano šimtmečio tiltų statybos ypatumus, kokybę ir Klaipėdos krašto madas. Statytas valstybės lėšomis.
Tilto pamatai ir atramos – akmeniniai, perdanga (laikančioji konstrukcija) – plieninė arka. Kniedytos konstrukcijos parodo to laiko statybos kultūrą. Iš abiejų tilto pusių įrengti šalitilčiai (pėsčiųjų takai) su 1 m aukščio turėklais.
Tiltai – sudėtingi inžineriniai statiniai, kurių Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu yra daugiau nei 1 500. Tiltai paprastai projektuojami 80–100 metų eksploatavimo laikotarpiui. Tačiau didėjant transporto srautams ir modernėjant šiuolaikinėms technologijoms, tinkamos tiltų priežiūros klausimai tampa vis aktualesni, o tiltų statymo projektams keliami nauji reikalavimai – vis griežtesni.
Arkiniai tiltai – vieni iš seniausiai žinomų tiltų konstrukcijų tipų. Veikiančios simetrinės apkrovos arkoje sukelia tik gniuždymą. Nedidelis lenkiamasis momentas atsiranda tik dėl asimetrinių apkrovų poveikio. Dėl tokios elgsenos ypatumo arkoms sunaudojama santykinai mažai plieno, nors yra perdengiami gana dideli tarpatramiai.
Klaipėdos regione daugiau nei 88 proc. tiltų ir viadukų yra gelžbetoniniai, gerokai mažiau – metaliniai (apie 12 proc.). Panašus santykis vyrauja ir kituose šalies regionuose.
Senesnės statybos tiltai, anot specialistų, dabar apkraunami tokiomis apkrovomis, kurioms nebuvo projektuoti. Todėl juos reikia ypač atidžiai prižiūrėti.
Mirksi raudona lemputė
Priešistorė buvo gana banali bei įprasta – Šilutėn atidundėjo ekskursija. Na, jų kasdien atvyksta, tai kas? O tas, kad su minima ekskursija netikėtai užklydo inžinierius specialistas, kuris, patrypčiojęs ant Geltonojo, sumanė pasidaryti „selfiuką“. Būtinai po tiltu. Ir „prisiselfinęs“ iki soties ten, apreiškė gidei žinią: tilto konstrukcijos grasinasi po kokių 5 metų triokštelti, o gal stipriai susvyruoti – tiksliai niekas nepasakys. Ar po tokios naujienos miegotumėte ramiai?
Plunksnagraužiai tokiais atvejais ima blaškytis, kaip karveliai kambary po problemą kuruojančias instancijas, skambinti ir užduoti joms klausimus. Tuo keliu einame ir mes.
Pirmasis, į kurį kreipėmės, buvo Egidijus Kurlinskas iš UAB „Šilutės automobilių keliai“, kuris patarė ieškoti atsakymų Valstybės kelių direkcijoje, Vilniuje.
„Regionų kelių priežiūros sistema panaikinta. Anksčiau tuos dalykus kuravo „Klaipėdos regiono keliai“, jie privalėjo prižiūrėti ir tiltus. Gal AB „Kelių priežiūra“ atstovai Šilutėje jums patikslins situaciją?“
Vytauto Valatkos iš benddrovės „Kelių priežiūra“ atsakymas:
„Kadangi mūsų valstybėje imta viską optimizuoti ir koncentruoti, remonto ir priežiūros prievolė buvo deleguota Valstybinei automobilių kelių direkcijai, mums paliekant pareigą valyti ir pjauti žolę ties tiltais. Optimizacijos tikslas – sumažinti darbuotojų skaičių, o ar jis sumažėjo išties, drįsčiau suabejoti... Imtis remonto neturime teisės, ji atiteko Valstybinei automobilių kelių direkcijai. Ši optimizavimo tendencija apėmė ir kitas sritis – miškų urėdijas, sveikatos įstaigas ir t. t. Bet tai tikriausiai žinote ir be manęs.“
Ilgai sukę ratus, pagaliau susisiekėme su Valstybine kelių direkcija sostinėje, kuriai pateikėme klausimus ir sulaukėme štai šių Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovės Aušros Ramoškaitės, atsakymų:
– Kas rūpinasi Lietuvos tiltų būklės vertinimu, atlieka apžiūrą, profilaktiką, teikia rekomendacijas?
– Lietuvos tiltų, esančių valstybinės reikšmės keliuose, būklės vertinimu rūpinasi VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos Transporto infrastruktūros stebėsenos ir inovacijų skyriaus tiltų specialistai. Už tiltus, kurie yra vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, atsakingos savivaldybės .
– Kokiu būdu įprastai tai vyksta, sudaroma komisija, inspektavimo grafikai, reaguojama į kažkieno pranešimus ?
– Kiekvienais metais visiems valstybinės reikšmės keliuose esantiems tiltams yra atliekamos metinės apžiūros, kurių metu penkiabalėje vertinimo sistemoje vertinami visi tilto elementai ir pateikiamos išvados bei rekomendacijos apie statinio būklę. Blogos būklės tiltams yra atliekama būklės kitimo stebėsena, kurios metu fiksuojama ir stebima, kaip keičiasi vienas ar keli stebimi parametrai.
– Kada paskutinį sykį buvo vertinama Geltonojo tilto būklė?
– Tilto per Šyšos upę 206 kelio 0,041 km būklė vertinama kasmet. Paskutinė statinio apžiūra atlikta 2021 metų lapkričio 19 dieną.
– Kokios pateiktos išvados ir rekomendacijos darbams?
– Tiltas per Šyšos upę yra patenkinamos būklės. Bendras būklės įvertinimas yra 3 balai. Šiam statiniui rekomenduojama atlikti kapitalinį remontą. Planuojama šiais metais pirkti tilto per Šyšą projekto parengimo paslaugas. Darbus planuojama vykdyti 2024 m.
– Kokiais intervalais tai daroma (stebima, tikrinama būklė) ir kas įpareigotas tai daryti nuolat?
– Tilto per Šyšos upę būklė yra vertinama veiną kartą metuose. LAKD tiltų specialistai kiekvienų metų gale peržiūri visų tiltų įverčius ir sudėlioja planus, kuriems statiniams reikalinga stebėsena, kuriems bus daromi priešprojektiniai tyrimai, o tiems statiniams, kuriems nedaromi priešprojektiniai tyrimai ar stebėsena, jų būklė įvertinama metinių apžiūrų metu.
– Kiek patikimos rekomendacinės apkrovos tiltams, ar nėra taip, kad standartai keičiasi, ir gausesnis srautas tas apkrovų kvotas gali ženkliai viršyti? Bt juk nevienodi srautai per tiltą juda, pavyzdžiui, vykstant statybiniams darbams Rusnėje, tuo prastos būklės tiltu gali nenutrūkstamai judėti sunkiojo transporto kolonos, kaip tuomet?
– Tiltui per Šyšos upę buvo atliktas statinis ir dinaminis bandymai. Sunkiasvorių transporto priemonių bendrosios masės apribojimas 30 T atsirado po išsamaus tilto tyrimo. Realus tilto statinis bandymas, apkraunat tiltą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis yra pats tiksliausias tilto tyrimas. Tik vizualiai pažiūrėjus į statinį neįmanoma pasakyti, kokia yra to statinio laikomoji galia. Ilgametė tiltų tyrimų patirtis rodo, kad tilto vizuali išvaizda daugeliu atveju neatspindi realios statinio laikomosios galios. Tik detalūs ir išsamūs tiltų tyrimai gali parodyti kokia yra reali statinio būklė.
Tad išklausius specialistės samprotavimų, darytina išvada, kad nerimauti nėra ko, situacija valdoma. Vienaip ar kitaip, laiko yra iki 2024 m., kuomet vyks tilto kapitalinis remontas. Tikėkimės, kad iki to laiko po tiltu neįsisuks jokie cunamiai ar tornadai ir nenuskraidins jo detalių nebūtin.
