Rugpjūčio 8-osios vakaras tragiškai vos nesibaigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo lankytojams. Staiga griuvo čia esančio seno sandėlio viršutinė sienos dalis. Plytos nugarmėjo ant automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau žmonės, laimei, nenukentėjo.
Kaune yra nemažai ilgus metus nenaudojamų pastatų, kurie turi šeimininkus, bet statiniai nyksta. Ar greta jų saugu vaikščioti?
Tokių pastatų savininkai savo turto ir aplinkinių saugumą vertina skirtingai. Vieni apie tai nė nenori kalbėti, kiti į vaiduoklių apsaugą investuoja.
Tiria, kodėl siena griuvo
VDU Kauno botaniko sodo pastatas, kurio siena nugriuvo, yra prie pat įėjimo į sodą. Tai buvo sandėlis. Jis statytas 1910 metais.
Rugpjūčio 8-osios vakarą sodo lankytojai patyrė nemažą išgąstį. Liudininkai teigė, kad prie seno pastato vieną akimirką dar lakstė vaikas, o kitą plytų siena jau griuvo.
Dabar statinys aptvertas, plytos iš automobilių aikštelės pašalintos.
VDU Valdymo ir investicijų departamento Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Ramūnas Naginė tikino, kad požymių, jog pastatas gali kelti pavojų, nebuvo.
„Statinio sienos griūtis buvo netikėta nemaloni staigmena. Laimei, niekas nenukentėjo. Apie įvykį pranešėme paveldosaugininkams. Šiuo metu ekspertai mėgina nustatyti, kodėl siena griuvo ir kokius darbus reikės atlikti, kad pastatas būtų suremontuotas ir saugus“, – sakė R.Naginė.
Klausinėja, ar buvo karas
Tačiau nereikia ekspertų išvadų, norint įvertinti kai kurių kitų senų Kauno statinių būklę.
Beveik visi Žemuosiuose Šančiuose esančio senų kareivinių komplekso pastatai atnaujinti, juose įsikūrę gyventojai ir įvairios bendrovės. Tačiau vienos 1917 metais pastatytos raudonų plytų kareivinės, esančios prie pat A.Juozapavičiaus prospekto ir pažymėtos 19-uoju numeriu, primena tikrą vaiduoklį.
Nors apatinės pastato angos – durys ir langai – vienur užkaltos plokštėmis, kitur uždengtos vieliniu tinklu, trijų aukštų statinys stovi be stogo ir kiauromis viršutinių aukštų langų ertmėmis. Matyti, kad viduje jau ne vieną dešimtmetį auga medžiai, pilna šiukšlių, pavojingai pasvirusios pastato perdangos.
Kaunietis Gintautas Bukauskas pasakojo, kad Kaune įsikūrusių ukrainiečių vaikai, pamatę šias kareivines, klausinėja, ar ir pas mus buvo karas, nes pastatas atrodo tarsi būtų subombarduotas.
„Šį pastatą buvo įsigiję vieni verslininkai. Kieme norėjo statyti naują statinį, bet planai taip ir liko neįgyvendinti.
Kareivinės griūva. Nežinia, ar kokią dieną nenuvirs kuri nors jų siena. Gali nutikti nelaimė, nes namas stovi prie A.Juozapavičiaus prospekto, čia vaikšto žmonės. Jei kas sugalvotų įlįsti į vidų, galėtų mažų mažiausiai susižeisti, nes pastato konstrukcijos pavojingos“, – kalbėjo greta kareivinių gyvenanti Birutė Krasauskienė.
G.Bukauskas pastebėjo, kad, jei remontuoti pastato vis dar neplanuojama, Kauno savivaldybė jį galėtų bent uždengti tentu.
„Baisus vaizdas bent jau negąsdintų praeivių“, – sakė kaunietis.
Šis pastatas daug metų priklausė Klaipėdos bendrovei „Estero“. Jos vadovas Feliksas Puzemskis pranešė, kad šiuo metu dėl statinio vyksta teisiniai ginčai, todėl pasakyti ką nors apie jį negali.
Apleisti ir miesto vartai
Dar vienas bauginamai atrodantis pastatas stovi pačioje Vytauto prospekto pradžioje. Miesto svečiai, atvykstantys į Kauną traukiniais ir išėję iš Geležinkelio stoties, pirmiausia išvysta apleistą, purviną ir griūvantį trijų aukštų namą.
Vytauto prospekto 1-uoju numeriu pažymėtas namas buvo pastatytas 1928 metais, priklausė geležinkelininko, Vakarų apygardos vagonų depo inžinieriaus Romo Ofsejaus šeimai. Pirmame aukšte veikė parduotuvės, antrame ir trečiame buvo butai.
Parduotuvės šiame name veikia ir dabar, bet eiti į pastatą ar greta jo nejauku. Nors statinio balkonai aptraukti tinklais, kad ant praeivių nekristų tinkas, kažin, ar jie apsaugotų nuo didesnės statinio atplaišos. Apsilaupęs ir fasado tinkas.
Vienu metu pastato balkonuose žaliavo beržai, ir kauniečiai net juokavo: štai kaip Kaune pavyzdingai saugomi medžiai. Dabar dalis jų iškirsta, bet keli ir toliau stiebiasi. Kai kurie langai net be stiklų.
Šiame statinyje dirbantys verslininkai sakė, kad atvėsus orams patalpas šildo patys kaip išmano, nes centrinis šildymas išjungtas.
„Gaila žiūrėti, kaip pastatas nyksta. Manau, kad jis darosi ir nesaugus, nes drėgmė bei augalija ardo konstrukcijas“, – pastebėjo kaunietis inžinierius Vytautas Petrulis.
Vyko derybos su savininkais
Vytauto prospekto 1-ąjį pastatą 2017 metais iš varžytinių įsigijo vilniečių valdoma bendrovė „IREC Baltic“. Tada verslininkai sakė svarstantys, ką jame įkurti. Tačiau per 5 metus niekas nepasikeitė.
Dabar bendrovės komercijos direktorius Saulius Kulvietis aiškino, kad pastate buvo viena patalpa, įforminta kaip butas, kieme – dar vienas pastatas. Šių objektų savininkai buvo kiti žmonės ir tik prieš mėnesį su jais pagaliau pavyko susitarti, kad šie turtą parduotų.
„Dabar jau visas turtas yra mūsų rankose. Ką pastate planuojama daryti, kol kas komercinė paslaptis. Pastatą kartkartėmis aptvarkome. Jei Kauno savivaldybės atstovai palaimins mūsų planus, permainų bus. Ar jos įvyks, aiškiau bus rudenį“, – sakė S.Kulvietis.
Griuveną tik pridengė
Dar vienas ilgus metus apleistas pastatas stovi senamiestyje, A.Jakšto gatvėje 5. Tai – 1930 metais statyta Žydų ligoninė.
Nors pastatas aptrauktas tentais, o virš pirmo aukšto statinį juosia metalo tinklai, saugantys po jais einančius žmones nuo krintančio tinko ar plytų, buvusi ligoninė vis tiek trupa.
Birželio pabaigoje atskilusios seno kamino plytos nugarmėjo ant gatvės ir ant priešais esančio pastato stogo. Anksčiau plytos ir tinkas jau krito ir pro atplyšusius tento plyšius.
„Kai pūsdavo stiprus vėjas ar stipriai lydavo, ir anksčiau pastato plytos ar tinkas krisdavo ant gatvės. Keista, kad iki šiol dar niekas nebuvo sužalotas, nes čia vaikšto daug turistų, kauniečiai tai pat traukia į Santakos parką. Į ligoninės teritoriją vis lįsdavo girtuokliai, benamiai“, – pasakojo greta gyvenanti kaunietė Vilma Husarovienė.
Piktžaizdę pradėjo tvarkyti
Žydų ligoninę dar 2010 metais aukcione už 3,6 milijono litų įsigijo bendrovė Tarptautinė skubios medicinos akademija. Tada buvo planuota, kad į jos atnaujinimą bus investuota 5 milijonai litų, bet pokyčių nevyko. Tik 2018 metais, prieš popiežiaus Pranciškaus vizitą į Kauną, namas buvo apdengtas. Taip pat atlikti archeologiniai tyrimai.
Nuo birželio pabaigos, kai nuo vaiduoklio nukrito kamino plytos, padėtis truputį pagerėjo. Tentas sulopytas, pastatą supanti tvora užrakinta, ant jos kabo lentelė su įspėjimu, jog tai privati valda ir pašaliniams į ją eiti draudžiama.
Šių metų gegužės mėnesį Žydų ligoninės savininke tapo Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika. Jos atstovai sakė patys matę, jog pastatas yra miesto piktžaizdė ir gėda, todėl jį puolė tvarkyti.
„Paveldosaugininkai buvo nurodę iki liepos 25 dienos pašalinti tai, kas kelia pavojų.
Darbus atlikome iki liepos pradžios. Buvo suremontuotas stogas, nuimti pavojų kėlę kaminai, pašalinti ant pastato ir jame jau suvešėję želdiniai, sutvirtintas tentas. Išvežtos 2 tonos šiukšlių, kurios buvo paliktos ir pastate, ir jo kieme.
Dar iš sklypo planuojama išvežti žemes, kurios liko po archeologinių tyrimų“, – sakė bendrovės atstovai.
Taip pat svarstoma, ar vertėtų įrengti ir pastato stebėjimo kameras.
Pasak naujų pastato savininkų, ligoninės paskirtis nesikeis. Nors statybų leidimas yra išduotas, bet vyksta nauji projektavimo darbai, nes senasis projektas per daugiau kaip 10 metų nebeatitinka poreikių.
Jei neiškils neplanuotų kliūčių, pastato atnaujinimo darbus ketinama pradėti kitų metų rudenį.
Piktavaliai nuolat niokoja vaizdo kameras
Rolandas Balčikonis, bendrovės „K 26“ direktorius:
„Kauno centre, Kęstučio gatvėje, stovintį 1986 metais pradėtą statyti, bet taip ir nebaigtą viešbutį „Britanika“ norėtume nugriauti ir jo vietoje pastatyti naują pastatą. Deja, tam prieštarauja savivaldybė, ir dėl to vyksta teisiniai ginčai.
Į statinio teritoriją bei patį pastatą kauniečiai vis bando įlįsti, todėl dabar objektas bei jo prieigos kaip įmanoma saugomi. Sklypą supa 2 metrų aukščio betono tvora, yra vaizdo stebėjimo kameros. Įrengta ir signalizacija, kuri suveikia, jei kas bando patekti į statinį. Pasamdyta saugos tarnyba.
Ant tvoros kabo įspėjimai, kad objektas akylai saugomas ir lįsti į jį draudžiama.
Deja, vaizdo kameros dažnai sulaužomos, nuniokojamos. Bent kartą per mėnesį reikia pirkti ir montuoti naujas. Pastato apsauga kainuoja nemažai, bet kitos išeities, kaip saugoti turtą ir žmones, kurie ieško pavojingų nuotykių, neturime.
Taip pat kaimynystėje gyvenantys žmonės į viešbučio teritoriją nuolat meta šiukšles, už tai gauname baudas iš savivaldybės. Gaila, kad kaimynai nesielgia geranoriškai.“
Apleistų pastatų sąraše – 205 vaiduokliai
Donatas Vosylius, Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus Mokesčių administravimo poskyrio vedėjas:
„2021 metais į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtraukti 205 objektai. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas į sąrašą įrašomas vadovaujantis Kauno miesto tarybos sprendimu. Į sąrašą įrašyto turto savininkai – fiziniai ar juridiniai asmenys – privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 proc. tarifu. Į 2021 metų sąrašą įtraukti statiniai, esantys Vytauto pr. 1, A.Jakšto g. 5 ir A.Juozapavičiaus pr. 19. A.Juozapavičiaus g. 19 numeriu pažymėtas pastatas nėra miesto nuosavybė, todėl uždengti ir kitaip sutvarkyti statinį gali tik jo savininkai.“
