Inspekcija pasityčiojo: suteikė statybos leidimą, o kai vilniečiai sumokėjo už butus, leidimą panaikino

„Tai gali atsitikti kiekvienam, perkančiam būstą. Statyti namą leidimas gautas, jį stato patikima įmonė. Ir kai jis jau iškilęs, Statybos inspekcija atima statybos leidimą, o tu lieki be namų ir su krūva įsipareigojimų“, – atsiduso „Gelvonų terasose“ turėjusi apsigyventi Gintarė Ruzgienė.

Jai su būriu naujakurių neliko nieko kito, kaip tik trečiadienį surengti piketą prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI). Tik po to gyventojus priėmė šios įstaigos vadovė Eglė Kuklierienė, tačiau ji niekaip nepaguodė. Atvirkščiai – prakalbo apie naujas bylas.

Kodėl „Gelvonų terasos“ užsitraukė tokią nemalonę?

Neoficialiai kalbama, kad tokiais veiksmais siekiama sudaryti sunkumų Gelvonų gatvėje 1B numeriu pažymėtą namą pastačiusiai bendrovei „Edensa“. Mat į pastatą esą nusitaikė daug galingesnis nekilnojamojo turto plėtotojas. VTPSI šios prielaidos nekomentavo. Kaip ir pažeidimų, dėl kurių ji taip uoliai priekabiauja.

2021 metų pabaigoje Gelvonų gatvės 1B namo statyba ėjo į pabaigą, visi 56 butai buvo parduoti, su pirkėjais sudarytos preliminarios sutartys. Naujakuriai jau buvo sumokėję nemenkus avansus bendrovei „Edensa“.

Bet gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, pirkėjai iš „Edensos“ sulaukė ne kvietimo pasirašyti pirkimo ir pardavimo sutartis pas notarą, bet laiškų, informuojančių, kad tokių sutarčių sudaryti galimybės kol kas nebus.

Mat VTPSI inicijavo teismo procesą, siekdama panaikinti savo pačios suteiktą statybos leidimą. „Edensos“ turtui – pastatui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi įmonei uždrausta juo disponuoti.

Beje, „Edensa“ sklypą su galiojančiu statybos leidimu pirko, o ne pati juo rūpinosi.

VTPSI prie statytojų pradėjo kibti, kai jie Registrų centre pamėgino registruoti 85 procentų pastato baigtumą. Tik taip jį įregistravus, leidžiama sudaryti notaro sutartis, o gyventojai gali pradėti įrengimo darbus.

Iki tol statybos metu ne kartą vyko ir suplanuoti, ir atsitiktiniai inspektorių tikrinimai, jie esminių priekaištų statytojui neturėjo. VTPSI į teismą kreipėsi tik beveik baigus daugiabutį statyti.

Inspekcijos argumentai byloje: statybos leidimas suteiktas neteisėtai. Nesvarbu, kad leidimą suteikė pati inspekcija po to, kai savivaldybė per numatytą terminą nepateikė prieštaravimo leidimui.

Tokia yra procedūra: jeigu savivaldybė per tam tikrą terminą niekaip nesureaguoja, leidimą suteikia VTPSI.

„Išeina, kad inspekcija siekė užginčyti savo pačios išduotą leidimą remdamasi argumentu, kad leidimo išdavimas buvo tik techninis veiksmas“, – stebėjosi kitas „Gelvonų terasų“ naujakurys Paulius Kazlauskas.

Jo nuomone, tai yra netiesa, nes leidimą suteikė konkretus pareigūnas Linas Koženiauskas, o Viešojo administravimo įstatyme nustatyta, kad tarnautojo veikla neatsiejama nuo atsakomybės.

VTPSI statybos leidimo teisėtumo klausimus kėlė tariamų pažeidimų pagrindu. Kaip atsirado pažeidimai ir kodėl jų nematė anksčiau, inspekcija atsakyti atsisakė.

Vėliau paaiškėjo, kad tie pažeidimai – tai pora dokumentų, kurių prie statybos leidimo nerado uolūs tikrintojai. Tie dokumentai buvo, bet statytojas jų tik nebuvo įsegęs į krūvą.

Kitas pažeidimas – šalia namo numatyto dviračių tako vieta.

VTPSI kėlė klausimą, ar reikėjo Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) išaiškinimo dėl tako ribojimosi su valstybine žeme.

NŽT patvirtino, kad nereikėjo, o teismo metu kartu su savivaldybe nurodė, jog pretenzijų projektui neturi, dalį VTPSI išvardytų pažeidimų net paneigė, dalį vertino kaip mažareikšmius.

Gyventojams patiems pavyko išsiaiškinti, kodėl atsirado ši byla.

2020 metų pabaigoje ir 2021-ųjų pradžioje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) smarkiai purtė savivaldybę ir VTPSI, reikalavo pertikrinti daugybę projektų, tarp jų ir „Gelvonų terasų“.

STT pretenzijų „Gelvonų terasų“ projektui neturėjo, tačiau inspekcija sugalvojo jų turėti.

Dar įdomiau – nuo STT prašymo patikslinti detales iki inspekcijos kreipimosi į teismą praėjo net 11 mėnesių, buvo pradelsti įstatymuose numatyti terminai ir lyg tyčia palaukta, kol namas bus beveik baigtas.

VTPSI neatliko pažeidimų rimtumo vertinimo, nesuteikė įstatymų numatyta tvarka statytojui termino pažeidimus pašalinti – iš karto kreipėsi į teismą.

Beje, E.Kuklierienė per susitikimą su naujakuriais trečiadienį ir toliau laikėsi nuostatos, kad pažeidimai buvo esminiai.

Prasidėjus teismo procesui butų pirkėjams nebuvo leista įsitraukti į bylą, bet jie gavo leidimus stebėti.

Kartu jie rašė skundus inspekcijai. Į pirmuosius jų gavo vieną bendrą atsakymą, kurio esmė tokia: inspekcija gina imperatyviąsias teisės normas (nors vėliau atsisakė patikslinti, kokias konkrečiai) ir siūlo kreiptis į teismą, jeigu gyventojai patiria nuostolių.

Jie taip pat prašė surengti susitikimą su inspekcijos vadovais, bet atsakymas buvo neigiamas. O paskui jie jau nebegaudavo ir atsakymų į skundus. Nepadėjo surengti susitikimo ir Aplinkos ministerija, prie kurios yra VTPSI.

Kitos institucijos, kurių pagalbos prašė gyventojai, taip pat niekaip nepadėjo. Esą VTPSI veikia vadovaudamasi įstatymais, ir jokia kita institucija neturi teisės daryti įtakos jos veiksmams ar sprendimams.

Liepos 7 dieną pirmos instancijos teismas VTPSI ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, jog inspekcija pati turi būti atsakovė – ji negali skųsti savo pačios sprendimų. Sprendimas jau įsigaliojo, VTPSI jo nutarė neskųsti.

„Galvojome, kad šis košmaras baigsis, tačiau rugpjūčio 12 dieną gavome išsamesnį inspekcijos paaiškinimą. Šį kartą inspekcija pareiškė, kad ketina kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. O mūsų, pirkėjų, teisėti lūkesčiai ir interesai inspekcijos nedomina“, – stebėjosi P.Kazlauskas.

Jeigu prokuratūra nuspręstų imtis bylos, tai naujakuriams iš esmės reikštų naują, ilgai trunkantį teismo procesą.

G.Ruzgienė priminė, kad kai kurie gyventojai butams pirkti iš bankų gavo kreditus, ir dabar jau reikia mokėti palūkanas, kiti pardavė senuosius butus ir nebeturi kur gyventi, treti ketino grįžti iš užsienio į Vilnių, bet, pasirodo, nėra kur.

G.Ruzgienė klausė: kodėl projekto įgyvendinimas sustabdytas esant paskutinei stadijai, kai namas jau buvo pastatytas?

Ji priminė, kad panašaus pobūdžio ginčas jau buvo pasiekęs Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), ir inspekcija bylą pralaimėjo.

Pavyzdžiui, byloje „Tumeliai prieš Lietuvą“ teismas nustatė pažeidimą, kai Lietuvos teismai nusprendė panaikinti suteiktą statybos leidimą.

EŽTT laikėsi pozicijos, kad gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valdžios institucijoms taisyti savo klaidas, net ir tas, kurios buvo padarytos dėl savo pačių aplaidumo, tačiau naštos už tokių klaidų taisymą neužkraunant asmenims.

„Kodėl inspekcija, gavusi EŽTT sprendimą, kartoja tuos pačius abejotinus veiksmus, už kurių pasekmes neabejotinai turės būti kompensuota mokesčių mokėtojų pinigais?“ – klausė P.Kazlauskas.

Jeigu teismas atmetė VTPSI ieškinį, kodėl ši institucija dar vargina žmones kreipdamasi į prokuratūrą, ieško priekabių?

VTPSI Veiklos gerinimo skyriaus vadovė Gita Šematovičiūtė aiškino, kad inspekcija buvo priversta kreiptis į prokuratūrą, nes teismas nenagrinėjo ieškinio iš esmės. Esą kito būdo įstatymai nenumato.

Ji kaltino teisinio reguliavimo ydingumą: savivaldybė tinkamai nepatikrino statybą leidžiančio dokumento, o VTPSI buvo priversta jį palaiminti.

O kas būna toliau tokiais atvejais, jeigu VTPSI prašymu prokuratūra imasi ginti viešąjį interesą arba ne? G.Šematovičiūtė sakė negalinti komentuoti kitų institucijų veiksmų.

„Tai ir yra baisiausia, kad institucijos kratosi atsakomybės. Statytojas, gyventojai patiria didžiulių nuostolių, ir niekam iš valdininkų dėl to nė plaukas nuo galvos nenukris“, – piktinosi G.Ruzgienė.