Kai kurios klaidos gali būti itin brangios
Savo reputacija rūpinasi ne visi plėtotojai – kai kai kurie ieško patiklių pirkėjų, kurie dėl vietos ar kainos užsimerkia prieš klaidas ir broką.
Prieš kelias savaites, ekspertas, bendrovės „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius konsultavo vilniečius, nusižiūrėjusius vieną namą, kuriame tikėjosi apsigyventi.
Anot pašnekovo, tik įėjus į vidų, pirmasis įspūdis neblogas: fasadas išvaizdus, namas naujas, dar iki galo neįrengtas. Visgi, apsidairius atidžiau, paliktos klaidos krito į akis, tik šiuo atveju buvo laiko paprašyti klaidas ištaisyti. Kai visi apdailos darbai baigti, klaidas ištaisyti itin sudėtinga arba net neįmanoma.
Konsultuotis, vertinti, remtis ne emocijomis, nesirinkti iš vieno varianto, pasidomėti, kas yra pardavėjas – tokius pagrindinius patarimus visiems, kurie renkasi būstą, dalijo specialistas.
Manoma, kad, galbūt, verta įsigyti pigesnį namą, tuomet taisyti broką arba statytis pačiam. „Kas yra brangiau? Laikas ar pinigai? Statantis, suplanuotą biudžetą ir laiką reikia dauginti iš dviejų, nes realybėje bus dvigubai brangiau ir užtruks ilgiau nei įsivaizduojama“, – kalbėjo R. Simanavičius.
Prieš įsigyjant būstą, pašnekovo žodžiais, būtina prašyti kuo daugiau informacijos apie jį. „Namo pirkimo procesą mėgstu lyginti su automobilio pirkimu, tik būstas – dešimt ar net šimtą kartų brangesnis pirkinys. Klaidos, renkantis jį, gali kainuoti nepalyginti brangiau nei įsigyjant automobilį.
Tik pirkdamas automobilį retas pirkėjas nepasikonsultuoja su serviso darbuotojais, nepatikrina jo ridos. Įsigyjant būstą bene dažniausia klaida – iš pažiūros namas atrodo patraukliai, ir to pirkėjams pakanka. Bene pagrindiniai daugelio kriterijai – vieta ir kaina, visi kiti dalykai, kol žmogus nėra susidūręs su namo eksploatacija, neatrodo verti dėmesio.
Pavyzdžiui, triukšmas. Prieš kelerius metus Europoje atliktas tyrimas parodė, jog triukšmas renkantis būstą – tryliktoje kriterijų sąrašo vietoje, tačiau, pagyvenus porą metų, jis atsiduria antroje.
Jeigu kaimynai triukšmingi, gyveni netoli gatvės, erzinantį triukšmą skleidžia vamzdynai ar kondicionierius, rezonuoja radiatoriai, ir nieko pakeisti negali, mažos smulkmenos gali virsti nesibaigiančiomis problemomis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Pirmasis prašymas – projektas
Įsigyjant namą, nesvarbu, iš fizinio asmens ar NT plėtotojo, privalu gauti kuo daugiau informacijos apie jį – namo projektą (jame įprastai pateikiamas pamatų planas, pastato fasadai, sąramos, perdangų planas, stogo konstrukcijos, langų bei durų žiniaraščiai, detalės, mazgai ir t. t.) šildymo sistemos, vandentiekio bei nuotekų sistemų projektus. Kitaip, nutikus net menkiausiam gedimui, teks gerokai pavargti, norint viską ištaisyti.
Pastatai privalo būti įregistruoti, sertifikuoti – energinio naudingumo sertifikatas išduodamas net senos statybos namams.
„Per pastaruosius kelerius metus yra tekę matyti atvejų, kuomet žmonės į namą investavo didžiulius pinigus, tačiau jau pirmaisiais metais gyventi jame tapo sudėtinga: brangu šildyti, trūksta elektros galios, įvairiose vietose randasi pelėsis.
Jei būtų nusipirkę tai, ką žadėjo statytojai, komfortas naujai įsigytame būste būtų visai kitas.
Esu matęs įsigijusių būstą, kai atlikus sandarumo testą ir parodžius rezultatus, savininkas atsisėdo šalia namo ir pasakė: „aš nenoriu čia gyventi“, – dalijosi ekspertas.
Įpusėtos statybos kartais tampa privalumu
Perkant naujos statybos būstą, ekspertas pataria atkreipti dėmesį ir į tai, koks yra namo baigtumas: ar statybos užbaigtos ir įregistruotos, ar būstas parduodamas su visa apdaila ar daline.
Daline apdaila gali būti laikomos netinkuotos sienos ir smėlbetonio grindys, neįrengti laiptai, tik pagrindinių komunikacijų įvadai. Kitu atveju dalinė apdaila gali reikšti, kad įrengtos visos inžinerinės komunikacijos, juodgrindės, o sienos jau yra paruoštos dažyti.
Jei norite būti ramūs dėl kokybiškai įrengtų šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų, galima tartis su statytoju, kad jūs pirksite namą be šių komunikacijų ir vėliau organizuosite darbus savarankiškai.
Tik svarbu nepamiršti, kad šiems darbams reikės papildomo finansavimo bei laiko, todėl dažniausiai jie ir paliekami rangovui. Tokiu atveju būtinai klauskite, ar statytojas turi projektus šioms sistemoms, atidžiai vertinkite naudojamas medžiagas.
Paprasčiausias būdas gauti norimą kokybę – reikalauti, kad šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemų įrengimui būtų naudojamos žinomų, patikimų gamintojų sistemos.
Jei jums patikusiame pastate inžinerinės sistemos jau įrengtos, taip pat reikalaukite projektų, tikrinkite, kokiais vamzdžiais sumontuotos sistemos, kokie ir kaip sumontuoti kolektoriai, ar numatytos temperatūros kontrolės sistemos.
Jei projektų nėra, o inžinerinių sistemų įrengimui naudotos pigiausios medžiagos, tai gali reikšti, kad ir darbus atliko žemiausią kainą pasiūlę montuotojai.
Tokiu atveju R. Simanavičiaus patarimas vienas – tokio namo nepirkti, nes klaidos, padarytos montuojant inžinerines sistemas, pasimato ne iš karto, o jau pagyvenus namuose tam tikrą laiką, todėl remonto darbai kainuoja ypač brangiai.
„Esu pastebėjęs, kai kartais namo pardavėjas iš tiesų nežino, kas buvo padaryta. Nusipirko pigiausią paslaugą, jam išvedžiojo vamzdžius, pasakė, kad viskas bus gerai – panašiai kaip su automobiliu, atkeliavusiu iš Vokietijos, kuomet pirkėjui įrodinėjama, kad juo važinėjo močiutė. O iš tiesų – taksistas.
Pardavėjo tikslas vienintelis – parduoti kuo brangiau. Ramiau pirkti iš atsakingų pardavėjų, kurie ilgai žinomi rinkoje: įgyvendina ne pirmą projektą, atsiliepimai pozityvūs, nėra nusiskundimų arba jų vos vienas kitas“, – apibendrino ekspertas.
Šildymo, vėdinimo, vėsinimo, vandentiekio ir kitus inžinerinius sprendimus siūlančios bendrovės „Uponor“ vadovas Marius Pastarnokas pritaria: geriausia, kai būstas įsigyjamas, kuomet atlikta tik nedidelė dalis apdailos darbų, mat tuomet namą galima įsirengti išvengiant daugelio klaidų.
Kokybiškas gaminys – mažiau netikėtumų
„Kalbant apie inžinerines sistemas: vandentiekį, šildymą, oro kondicionavimą, jeigu panaudoti skirtingų gamintojų vamzdžiai ir jungtys, toks atsainumas gresia tuo, kad, nutikus bėdai, niekas neprisiims atsakomybės. Vamzdžių gamintojai atlieka bandymus, įvertina, kiek atšilimo-užšalimo ciklų jungtys atlaikys, kokioms sąlygoms esant išliks sandarios, tik tuomet rekomenduoja naudoti.
Supresavus skirtingų gamintojų detales, sujungimas gali tarnauti ne vienerius metus, tačiau vėliau netikėtai pradėti tekėti. Jei jungtis užbetonuota grindyse arba sienoje – gresia rimtos problemos“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Taip pat renkantis namą negalima daryti kompromiso šildymo sistemai.
Jei norite grindinio šildymo sistemos, o name sumontuoti radiatoriai, nemanykite, kad bus gerai ir taip, svarbu – namas naujas. Kai pradėsite gyventi, pamatysite, kaip erzina tai, kad negalite, kur norite, statyti baldų, žiemą būtina dėvėti šliures, valyti dulkes, kurios kaupiasi radiatoriuose.
Svarbu nepamiršti, kad jei norite komforto ir ekonomijos, tai patalpų temperatūros valdymas yra būtinas. Kaip radiatoriai turi termogalvas, taip ir grindinio šildymo atveju visose patalpose reikalingi termostatai.
Nors šiuolaikiniuose namuose katilinė užima vis mažiau ploto ir į ją užsukti tenka vis rečiau, būtent ten patogiausia įvertinti, kokios kokybės inžinerinių sistemų tikėtis.
Jei šilumos siurblys ar katilas kokybiško gamintojo, tai jau parodo, kad kokybiškas namo eksploatavimas statytojui ar savininkui – ne paskutinėje vietoje. Lygiai kaip ir katilui montuoti panaudotos medžiagos. Jei randate skirtingų sistemų kratinį, ar montavimas kreivas šleivas, nesitikėkite kokybės tose vietose, kurių negalite patikrinti, t. y. vamzdynuose, kurie užbetonuoti grindyse ir paslėpti sienose.
Vėsinti ir vėdinti – ne vien komforto klausimas
Ne ką mažiau nei šildymas, energiškai efektyviuose namuose svarbus vėdinimas ir vėsinimas.
Nevėsinamame name temperatūra, grįžus po darbo, viduje gali viršyti ir trisdešimt laipsnių. Jei miegamasis įrengtas vakarinėje namo pusėje, priešais nėra kito statinio ar medžių, išorinių žaliuzių ar kitų saulės radiaciją sulaikančių sprendimų, patalpa vakare bus gerokai prikaitusi ir komforto tikėtis neverta.
Beje, nusprendus, jog racionaliausia – montuoti kondicionierių, būtina iš anksto įsivertinti, ar yra kur montuoti išorinį bloką, ypač jei kaimynai – visai šalia.
„Nors karšta gali būti tik mėnesį, klausimas, ar mėnuo nėra per daug prabūti perkaitusiame name ir naktimis blogai išsimiegoti?
Jei turime karštą mėnesį, vėsinimo išlaidos gali viršyti visų metų šildymo kaštus. Todėl, jei name bus montuojamas šilumos siurblys, o grindinio šildymo sistema įrengta teisingai, pastatą bus galima vėsinti grindimis. Tuomet mums nereikės papildomai investuoti į kondicionierių montavimą, o ir elektros energijos sąnaudos, vėsinant pastatą konstrukcijomis, mažesnės.
Toks pat svarbus ir vėdinimas. Įėjęs į namo vidų atkreipiu dėmesį, ar apskritai egzistuoja vėdinimo sistema. Jei ne, kyla klausimas, kaip namas bus vėdinamas. Jei sakoma – atidarius langą, galiu užtikrinti, kad vėdinama nebus. Individualiajame name išeidamas turi uždaryti langus, įjungti signalizaciją, joks vėdinimas nevyks“, – apibendrino pašnekovas.
Elektros įvado galia: ką įvertinti?
Įsigyjant namą, šiuo metu tiesiog privalu įsivertinti, ar elektros galios pakaks ne tik kondicionieriui, šilumos siurbliui, bet gal ateityje – ant stogo arba sklype – bus įmanoma sumontuoti saulės elektrinę.
Elektros įvado galia aktuali ir nusprendus įsigyti elektromobilį – gali būti, jog jo įkrauti garaže taip ir nepavyks.
Jeigu elektros įvado galia iki, maždaug, 5 khW, tačiau įrengti vietiniai nuotekų valymo įrenginiai, vandens gręžinys, šilumos siurblys, buitinė technika – dažnas naujakurys puikiai žino, kiek vargo, sujungus daugiau įrangos, vis keliauti įjungti išmuštus elektros saugiklius.
Kokybei – išskirtinis dėmesys
Stogas ir langai – bene brangiausia investicija, tad į jų kokybę pro pirštus žiūrėti nevalia, juolab kai antrarūšiams, prastos kokybės, langams patekti į rinką kelias nėra užkirstas.
Įsigijus patikimų gamintojų, naudojančių kokybiškus profilius, langus, problemų kils mažiau: tokie gamintojai rūpinasi savo reputacija, garantine priežiūra.
Langai naujos statybos namuose įprastai montuojami į mūrą arba į apšiltinimo sluoksnį. Didelio skirtumo, kurį montavimo būdą rinktis, pašnekovo žodžiais, nėra, daug svarbiau montavimo kokybė – būtent jai privalu skirti daugiausia dėmesio.
Jei pastatas su daline apdaila, pastovėjęs bent pusę sezono, labai lengva pastebėti, jeigu kur nors lubose yra pabėgimų ar padažytų dėmių. Tai – signalas, kad stogas kiauras. Jį sutvarkyti brangu, tad kai kurie tiesiog susitaiko, kad retkarčiais jis varvės, o to pakanka, kad kampe veistųsi pelėsis.
Atsakyti į klausimą, kas yra komfortas
Rinktis vieno ar dviejų aukštų namą – ne vien grožio klausimas. Namo aukštų skaičių įprastai lemia sklypo dydis, artimiausia aplinka, taip pat individualūs gyventojų poreikiai. Jei name planuoja gyventi du suaugusieji, retkarčiais apsilankyti svečių, arba šeima su vaikais – jų pasirinkimas ir lūkesčiai, tikėtina, skirsis.
„Jei rinkčiausi pats, tai vienaaukštį namą, nes teisingai suprojektuotame vienaukščiame name daugiau komforto, jame lengviau užtikrinti vaikų saugumą.
Dviejų aukštų statinys sudėtingesnis, elegantiški spiraliniai laiptai atrodo itin estetiškai, tačiau tai nepigus sprendimas. Visuomet paklausiu klientų: ar jūs pasirengę susimokėti už tai, kad galėtumėte pasigrožėti židiniu ar laiptais? Sumą X investavę ne į laiptus ar židinį, bet kokybišką vėsinimą be triukšmo, gaunamas komfortas būtų kur kas vertingesnis.“
