Štai paskelbė apie sumanymą sukurti milijono eurų vertės informacinę sistemą, kuri leis suskaičiuoti visus dar likusius lauko tualetus, ir pagrasino, kad jų lankytojai už aplinkos ir vandens teršimą sulauks solidžių baudų.
Valdininkams atrodo, kad pasiekė šiuolaikiškumo viršūnę, – kiek prikrovėte į tupyklą, skaičiuos kompiuteriai.
Bet anoks čia pasiekimas, kai kompiuteriuose tikrintojai matys, kiek vežėjai išveža nuotekų iš konkretaus namo, o vandenvalos įmonės priima srutų. Skaičiai tikrai neatitiks tikrovės.
Juk lietuviai tam ir yra lietuviai, kad apgautų net moderniausias sistemas. Mat kiekvienoje kaimo sodyboje šalia tupyklos yra tik vienam darbui skirtas kastuvėlis. O kur paslapčiomis nukeliaus turtas iš lauko tualeto, kiekvieno kaimiečio sąžinės reikalas. Bet tikrai ne į vandenvalos įmonę.
Jei ministerija jau prakalbo apie tupykloms skirtas šiuolaikines technologijas, galėjo plačiau pasižvalgyti. Pavyzdžiui, prie visų lauko tualetų durų pritvirtinti specialias spynas su siųstuvais.
Surenka lankytojas kodą – ir signalas siunčiamas į specialiai sukurtą Lauko tualetų kontrolės skyrių. Kompiuteris registruoja tualeto lankymo faktą.
Bet vėlgi lietuviai apgaus sistemą. Iškentės, sulauks akimirkos, kai jau visai šeimynai trūks plyš reikia į būdelę, ir tada šaus visi – paskubomis surinkę kodą atvers duris, užrems plytgaliu, ir visa šeima nusilengvins.
Sukčiavimas? Taip. Bet šiuolaikinės technologijos prieš jį bejėgės. Vis dėlto yra būdas, kaip kontroliuoti aplinką teršiančius lauko tualetų lankytojus, – reikia visiems ant kojų užmauti apykojes.
Juda žmogus link lauko tualeto, ir budėtojas minėtame kontrolės skyriuje stebi jo kelią. Priartėja prie būdelės – sistema supypsi.
Štai tada Lietuvos atstovams Briuselyje nebeteks raudonuoti.
Būsime valstybė, kad ir neatsisakiusi lauko tualetų, bet turinti efektyviausią jų kontrolės sistemą. Ir nesvarbu, kad ne už milijoną, o už kelis.
