Sužinojo, kad teks spręsti patiems
Gyventojai suskubo aiškintis, kas kaltas ir kas už viską atlygins, o tuomet prasidėjo nesusipratimų virtinė.
Kaip kalbėjo viena šešiaaukščio daugiabučio, kurio modernizavimas atsieis kone 600 tūkst. eurų, gyventojų, ji ir kaimynai suskubo kreiptis į draudimo bendroves, mat dauguma butus apdraudę, tačiau jose sužinojo, kad vykstant renovacijai aplietas butas – ne draudiminis įvykis.
Tuomet kreipėsi į modernizavimo darbus vykdantį rangovą, juk šis apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu, tačiau bendrovė greitų sprendimų nežada, visų pirma, žada aiškintis, kas kaltas, kad butai buvo aplieti. Praėjus keliems mėnesiams, anot gyventojų, vis dar neaišku: nei kas kaltas, nei kas atlygins žalą.
Kuo skiriasi būsto ir rangovo civilinės atsakomybės draudimas bei ko gali tikėtis gyventojai, pakomentuoti sutiko draudimo bendrovės „Gjensidige“ Komercinių draudimo produktų vadovė Giedrė Veterienė.
Specialistės žodžiais, Statybos įstatyme numatyta, kad vykdant statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo) ar griovimo darbus, statybos darbai ir civilinė atsakomybė turi būti apdrausti privalomuoju draudimu.
Jeigu visiems darbams atlikti sutartis pasirašoma su vienu rangovu, draudimo sutartį turi sudaryti rangovas, o tokios sutarties draudimo objektas yra rangovo vykdomi statybos darbai, jiems atlikti į draudimo objekto vietą pristatyti statybos produktai, taip pat rangovo civilinė atsakomybė už padarytą žalą tretiesiems asmenims ir statytojo (užsakovo) turtui, kuris nelaikomas statybos darbų rezultatu.
Vykdant statinio statybą pagal pasirašytas rangos sutartis, šis draudimas apima taip pat rangovo pasirinktų subrangovų vykdomus darbus ir jų civilinę atsakomybę.
Tretiesiems asmenims patyrus žalą, tiriama, kokios buvo įvykio aplinkybės ir kas lėmė trečiųjų asmenų turto apgadinimą. Nustačius, kad žala atsitiko dėl rangovo ar jo subrangovų atliekamų ir (ar) atliktų apdraustų darbų ir įvykis atitinka draudžiamųjų įvykių aprašą, atlyginama žala nukentėjusiems tretiesiems asmenims pagal privalomojo statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimo sutartį.
Yra atvejų, kada gali padėti
Kalbant apie būsto draudimą, statybų brokas dažniausiai yra nedraudžiamasis įvykis. Tačiau, būsto draudimu savo butus apdraudę gyventojai, anot specialistės, turėtų pasitikrinti savo draudimo sutarčių sąlygas. Draudikai yra numatę atvejų, kuomet tam tikri nuostoliai gali būti atlyginami.
Pavyzdžiui, „Gjensidige“ yra numačiusi atvejus platesnės apsaugos būsto draudimo variantuose, kai nuostoliai atlyginami, jei po lietaus pro stogą prasiskverbęs vanduo apgadina turtą. Tokie nuostoliai atlyginami kartą per sutarties galiojimo laikotarpį, neribojant, ar tai brokas, ar savaiminis susidėvėjimas. Tačiau bendrovė neatlygintų paties daugiabučio stogo remonto išlaidų.
Jei nustatoma, kad už tokį broką atsakinga statybų bendrovė, draudikas turi teisę kreiptis į jį, kad atlygintų sumokėtą išmoką. Savo praktikoje bendrovė yra turėjusi keletą tokių atvejų.
