Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, įregistravęs tokias Civilinio kodekso ir Vietos savivaldos įstatymo pataisas, mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas sustiprintų savivaldos galias ir leistų spręsti būsto trūkumo problemą.
Anot parlamentaro, staigiai išaugus būsto nuomos paklausai, ypač Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, žmonės priversti yra sutikti su visomis nuomotojo sąlygomis dėl nuomos kainų kėlimo. „Tai vyksta ir dėl to, kad Lietuvoje iki šiol nėra kolektyvinio nuomininkų teisių atstovavimo tradicijos, būdingos senoms demokratijoms. Greta to būtina įvertinti sparčiai augančias elektros, šildymo, vandens kainas, kurios gali reikšmingai sumažinti miestiečių perkamąją galią, didinti skurdo riziką“, – sako projektų autorius.
Pasak G. Palucko, šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl komercinėmis sąlygomis nuomojamo gyvenamojo būsto maksimalaus nuomos dydžio nustatymo, tačiau tuo nesinaudoja.
„Šiuo metu centrinė valdžia turi ribotas galimybes daryti intervencijas į būsto nuomos rinką ir, net ir turėdama formalų įrankį tai daryti, juo nesinaudoja. (...) Iki šiol Lietuvoje maksimalios nuomos kainos niekada nebuvo įvestos. Regionuose, kuriuose nėra nuomojamo būsto trūkumo, bet koks reguliavimas visos šalies mastu būtų perteklinis.
Tačiau suteikus teisę savivaldybių taryboms vietoje Vyriausybės nustatyti maksimalią gyvenamojo būsto nuomos kainą, problema būtų sprendžiama ten, kur ji realiai yra, pavyzdžiui, Vilniaus mieste“, – sako G. Paluckas.
Jo duomenimis, toks reguliavimas yra būdingas Vakarų Europos valstybių didmiesčiams (Berlynas, Kopenhaga ir t.t.) ir turi platų miestiečių palaikymą.
Siūloma, kad naujos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d.
Šiuo metu Civilinis kodeksas numato, kad Vyriausybė gali priimti sprendimą dėl komercinėmis sąlygomis nuomojamo gyvenamojo būsto maksimalaus nuomos dydžio nustatymo.
