Saulės jėgainė
„Saulės jėgainė yra iš saulės modulių sudaryta konstrukcija, saulės energiją paverčianti elektra. Jėgainė generuoja nuolatinę elektros srovę, kuri pasitelkus keitiklį paverčiama kintamąja srove. Pastaroji galiausiai perduodama į gyventojų namus, kur energija gali būti panaudojama įvairiausioms reikmėms. Dažniausiai daugiabučiuose ši elektra yra naudojama bendrosioms reikmėms – patalpoms apšviesti ir kt.
O saulės kolektoriai saulės energiją paverčia šiluma, kuri dažniausiai daugiabučiuose panaudojama karštam vandeniui ruošti“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Saulės jėgainės ir kolektorių atsiperkamumą lemia elektros ir šilumos kaina. Pavyzdžiui, šiuo metu, kai ji yra aukšta, šios priemonės vidutiniškai atsiperka per 5–6 metus. Tačiau turint omenyje daugiabučių gyventojams suteikiamą valstybės paramą, atsiperkamumas sutrumpėja iki 3–4 metų. Tai yra itin protinga investicija ne tik dėl tapimo draugišku aplinkai ar akivaizdaus sutaupymo, bet ir dėl išaugančio stabilumo bei mažesnės įtakos, kurią gali turėti elektros kainos svyravimas.
Šilumos siurblys
Šilumos siurblys yra aplinkos visiškai neteršiantis įrenginys, iš aplinkoje esančio šilumos šaltinio – grunto, vandens ar oro – išgaunantis šilumą ir jį atiduodantis daugiabučio namo šildymo arba karšto vandens sistemai.
M.Nagevičius pasakoja, kad šilumos siurblys oras–vanduo veikia atvirkštiniu nei šaldytuvas principu – pasiimdamas šilumą iš lauko, jis „šaldo“ lauką ir į pastato vidų perduoda šilumą.
„Šis įrenginys dažniausiai naudojamas patalpoms šildyti. Jo kompresorius suspaudžia darbinį šilumos siurblio agentą ir pakelia jo temperatūrą, tuomet šiluma yra perduodama į šildymo sistemą – radiatorius, grindis, karšto vandens vamzdžius. Tokiu būdu sušildomas ten tekantis vanduo. Lauke darbinis agentas garintuve yra išplečiamas, nukrinta jo slėgis ir jis išgaruoja, paimdamas šilumą net iš gana šalto aplinkos oro. Svarbu tai, kad šilumos siurbliai, jei nereikia keisti šildymo sistemos ir ji yra pritaikyta šildyti šilumos siurbliu, renovacijos proceso neištęsia, nes jie yra sumontuojami itin greitai, vidutiniškai per 2 dienas“, – sako pašnekovas.
Geoterminis šildymas
Šilumos siurbliai yra įrenginiai, naudojantys aplinkoje esančius šilumos šaltinius – vandenį, orą ar gruntą. Iš jų šilumos siurblys išgauna šilumą ir ją atiduoda daugiabučio ar privataus namo šildymo arba karšto vandens sistemai.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, šilumos siurblių veikimui būtina elektra, o vidutiniškai jie iš maždaug 1 kW elektros energijos gali pagaminti 3–4 kW šilumos energijos.
Jo teigimu, nors šilumos siurbliai gruntas–vanduo dažnai dar yra tapatinami su geoterminiu šildymu, tai nėra visai tikslus šio įrenginio apibūdinimas.
„Šnekant moksliniais terminais, geoterminis šildymas yra šildymas, kai šiluma yra paimama iš maždaug kilometro gylio, t.y. pačių žemės gelmių. O šilumos siurblys gruntas–vanduo naudoja žemės paviršiuje – grunte – esančią šilumos energiją, kuri susikaupia vasaros ar kitu metu žemę kaitinant saulei. Tiesa, šią priemonę įrengti daugiabučiuose kiek sudėtingiau, nes, suprantama, reikia iškasti gruntą ir jame išvedžioti specialius vamzdelius, per kuriuos tekės šilumos energija. Tai šiek tiek ištęsia visą procesą“, – sako M.Nagevičius.
Valstybė padengia 30 proc. investicijų į žaliąją energiją
Visi Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai turi galimybę įsidiegti įvairias alternatyvios energijos priemones, o jas įsidiegus valstybė padengia iki 30 proc. jų kainos iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos. (Užs. Nr. 22B222–17)
