„Anksčiau šioje teritorijoje buvo apgriuvusių penkiolikos kolūkio fermų liekanos. Kai viską išvalėme, atsivėrė erdvus priėjimas prie marių, pradėjo važiuoti pirmieji jėgos aitvarų mylėtojai.
Per 20 metų jų pasikeitė ne viena karta. Mes jau turime jėgos aitvarų meką – Svencelę, dabar kuriame laivų Monaką – „Svencele Dunes“ uostą.
Norime sukurti modernų uostą, turintį el. krovimo stoteles, kuro kolonėlę, vandens ir nuotekų išleidimo stoteles, uosto kapitoną. Poreikis kur nors švartuoti savo laivelį šiame krašte tikrai didžiulis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė R. Gikarė.
Klaipėdos rajone esanti Svencelė jau seniai išgarsėjo kaip jėgos aitvarų mėgėjų meka. Grožis toks, kad žmonės, kurie patys ir neplaukioja su jėgos aitvarais, atvyksta tiesiog čia pabūti ir pasigrožėti romantišku vaizdu. Iš čia kitame Kuršių marių krante matomas Mirusiųjų kopų Nerijoje vaizdas.
Jo fone daugybė dangun pakilusių įvairiaspalvių jėgos aitvarų daro nepamirštamą įspūdį.
Šis mažų pramoginių ir nekomercinių laivų uostas yra pirmas privačių investicijų objektas rytinėje Kuršių marių pakrantėje, valdomas dviejų valdytojų: „Kopa vilkui“, kuriai vadovauja R. Gikarė, ir „Svencelės salos“, kurios vadovas – Dainius Šatkus.
Pasak Rugilės, jos bendrovė užsidirba iš ūkio, o investuojama į uosto ir teritorijos vystymo projektą.
„Prie Svencelės vystymo projekto dirbame daugiau nei 15 metų, esame ne tik investuotojai, bet ir šių kraštų gyventojai, nuo vaikystės mynę pamario takelius“, – sako Rugilė. 2005 metais olandų architektai urbanistai patvirtino teritorijos konversijos koncepciją, o 2008 m. buvo patvirtintas detalusis teritorijos planas su bendrai 5 kilometrų kanalų krantinėmis ir uosteliu.
2012 metais buvo atidarytas konteinerių miestelis jėgos aitvarų mėgėjų bendruomenei.
Žmogus gali tiesiog iš savo terasos šokti į laivą ir plaukti į Nidą pusryčiauti. Tai jau vyksta ir dabar, o ateityje bus galima priplaukti prie kiekvienos terasos.
Teritorijoje projektuojamas ir pakeliamas mašinų tiltas, kiek žinoma, bus toks trečias Lietuvoje, baigiamas projektuoti ir jachtklubas – pagrindinis uosto pastatas.
Uostas jungiasi su 30 ha teritorijoje rengiama apie 5 km kanalų ir tiltų sistema bei įvairiomis salomis, kuriose kuriamos poilsio ir rekreacinės paskirties gyvenamieji namai ir apartamentai.
Numatyta vieta ir kavai atsigerti, priplanuota visokių alėjų. Šiandien išvystyta tik nedidelė šios teritorijos dalis.
Šiuo metu „Kopa vilkui“ vysto 16 namų kvartalą, turintį tą patį pavadinimą, kaip ir uostas – „Svencele Dunes“. Jie jau suprojektuoti, gauti ir leidimai statyti.
Statybos darbai po truputį įsibėgės rudenį, šiuo metu derinamos rangos sutartys. Kol kas „Kopa vilkui“ yra įgyvendinusi tik 10 proc. savo projekto.
Beje, kelis panašaus stiliaus namus netoli tos vystomos teritorijos yra pasistatę ir šio krašto gyventojai.
Uosts yra tik mažutė didelio 30 ha teritorijos vystomo projekto, kuris vystomas pamažu, keliais etapais, detalė.
Vietos nupirktos neturint laivų
Vietoje Svencelės uosto anksčiau buvo didžiulis tvenkinys.
„Teoriškai uosto gal ir nereikėtų, nes galima laivą prisišvartuoti prie kanalų krantinių, bet jis yra visos gyvenvietės širdis, apie kurią viskas kuriasi toliau“, – sako Rugilė.
Uostas su įplauka įrengtas per 3 metus.
„Ieškojome įvairių sprendimų, kaip tą vandenį pasikviesti ir suvaldyti bei suvaldyti sąmatą“, – pasakojo Rugilė.
Uostas atidarytas šiemet liepos 1 d., o visuomenei pristatytas liepos 9–10 d.
Teisinė Svencelės uostelio forma – mažųjų pramoginių laivų nekomercinė prieplauka, bet ji turi visus uosteliui būdingus požymius. Šiandien jame yra 64 vietos laiveliams laikyti.
Kai lankėsi „Vakarų ekspresas“, jų uostelyje buvo tik vienas kitas.
„Jų nedaug, nes vietas įsigijo žmonės, kurie dar tik ruošiasi įsigyti laivus. Vietos parduotos, o laivai dar tik bus“, – aiškino R. Gikarė.
Vidaus vandens kelių direkcija Svencelės uostelyje pastatė benzino kolonėlę. Bet laiveliams pasipildyti kuro atsargas joje gana sudėtinga.
R. Gikarė paaiškino, kad šiuo metu jau keičiamas teisės aktas.
„Kolonėlė atlieka kuro saugojimo funkciją. Sudarius sutartį su tiekėju jis bus saugojamas kolonėlėje.
Tikiu, kad situacija labai greitai pasikeis, nes šiuo metu derinamas teisės akto pakeitimas, kurio pagrindu bus galima su kortele be apribojimų pasipildyti kuro atsargas“, – sakė moteris.
Deklaruojamas gylis Svencelės uostelyje – 1,6 metro nuo nulinės altitudės, bet realus gylis šiuo metu – apie 2 metrus.
Pasak kapitono Andriaus Gikaro, rinkodaros specialisto ir projektų vadovo, didesni laivai, plaukdami į Neringą, Juodkrantę, Dreverną, turi būtinai laikytis farvaterio, kuriame gylis – 1,6 m.
Svencelės uostelis ateityje dar bus plečiamas. Kitą sezoną uosto dalyje prie krantinės, kuri susijungia su kanalu, bus įrengta dar 20 naujų vietų laiveliams.
2023-iaisiais jame jau bus per 80 vietų laivams. Iki 2023 metų numatoma įrengti ir elektros, nuotkų, vandens kolonėles.
Kaip konkuruos su Dreverna
Paklausta, ar nebijo pašonėje esančio konkurento, t. y. sparčiai pastaruoju metu ūgtelėjusio Drevernos mažųjų laivų uostelio, „Kopa vilkui“ vadovė atsakė:
„Kainomis mes tikrai negalėsime konkuruoti su juo vien dėl to, kad mūsų uostas privatus. Be to, šių abiejų uostų auditorijos skirtingos.
Mes kuriame rekreacinio poilsio paskirties pastatus apsigyventi poilsiautojams Svencelėje, Dreverna – pramogas, joje neparduodami apartamentai.
Pas mus nėra tokio paslaugų spektro, kurį gali pasiūlyti Dreverna. Todėl tikimės, jog abu uostai su savo poilsiautojais ir naujakuriais gyventojais papildys vienas kitą.
Svencelės konversijos projektas pradėtas vystyti nuo 2005 metų, tada apie tokią konkurenciją nebuvo nė kalbos. Pagarba tai kompanijai, kuri per 5 metus taip išvystė Drevernos uostelį.
Girdėjome, kad dabar dreverniškiai organizuoja ekskursijas pas mus. Manau, kad mes būsime geri partneriai.“
Savaitgaliais Svencelėje būna gana daug žmonių. Atvažiuoja čia pailsėti su visais vandens motociklais. Pasak A. Gikaro, kiekvienais metais jų vis daugiau ir daugiau.
Čia jau veikia net 8 plaukiojimo su jėgos aitvarais mokyklos.
Konteinerių miestelyje vos ne kiekvienoje konteinerių sekcijoje yra po mokyklą. Organizuojamos ir vaikų stovyklos.
Tikisi parduoti apartamentus
Teritorijos vystymo procesas iki šiol tęsėsi daugiau nei 15 metų ir, pasak R. Gikarės, dar tęsis apie 10–15 metų.
„Neįmanoma pastatyti 20 tūkst. kv. m poilsio paskirties patalpų ir greitai parduoti arba išnuomoti jas rinkoje.
Šiandien Juodkrantėje ar Nidoje sunku įpirkti nekilnojamąjį turtą ar investuoti. O šitas kraštas dar neatrastas. Kainos čia tikrai įperkamos.
Kai bus išvystyta ši teritorija, padidės ir šio krašto pridėtinė vertė. Galimas daiktas, kad dabar įsigytų apartamentų rinkos vertė po 5 metų bus žymiai didesnė, nes aplinkui kuriasi ne tik nemažai naujakurių, bet ir investuojama į viešą infrastruktūrą“, – savo nuomonę išdėstė R. Gikarė.
