Gėlyną jau penkiolika metų kurianti šio namo gyventoja ir bendrijos „Lyguma“ pirmininkė Virginija Mikalauskienė sako, kad jai patinka auginti gėles, ir džiaugiasi, kad prisijungia ir grožiui neabejingi kaimynai.
„Viskas prasidėjo nuo nedidelio plotelio. Kurmis išrausė žemę, o mes su dukra sugalvojome toje vietoje gėlių pasodinti. Atsivežėme žoliapjovę, žolę nupjovėme, suformavome pirmą gėlyną.
Kai gėlės suaugo ir neliko vietos, tada sukasiau dar vieną plotelį. Kaimynystėje tuo metu vedė komunikacijas, tai aš vyrų paprašiau, kad akmenis man atiduotų. Taip atsirado antras gėlynas.
Viena kaimynė pasodino jazminą – dabar jis jau didžiulis, kita kaimynė pasodino jukų, levandų, rožių.
Dar viena pasidarė pinavijų gėlyną, bet gėles parduoda.
O aš ėmiau gėlyną plėsti palei visą namą: prisodinau daug piliarožių, tačiau vieniems kaimynams nepatiko, kad po jų langais auga aukštos kaip medžiai gėlės. Tada supykau, toje vietoje sumažinau, bet kitur perkėliau ir dar daugiau prisodinau. Dabar jau nesidomiu, kas kam patinka ar nepatinka, darau taip, kaip man gražu“, – sakė V. Mikalauskienė.
Didžiuliame Virginijos gėlyne auga ne vien tik gėlės.
„Stengiuosi, kad vieni augalai keistų kitus. Iš sodo parsivežu, kas ką duoda pasodinu, tempiu iš visur, ne visų ir pavadinimus žinau. Čia žydi ramunės, mėtos, lelijos, astrai, serenčiai, perilės, rožės, irisai, hortenzijos, japoninės plukės, alyvos, o šalia jų – ir bulvės, žemuogės, cukinijos, moliūgai, pomidorai, krapai.
Vaikams edukaciją padarau, kad žinotų, kaip kas auga. Rudenį gyventojams derlių išdalinu.
Svajoju, kad galėtų čia augti ir daugiau įvairių daržovių, atsirasti pakeltos lysvės.
Būtų miesto daržas“, – garsiai pasvajojo Virginija.
Buhaltere dirbanti klaipėdietė sako, kad gėlynui prie namo dėmesio skiria kiekvieną rytą ir vakarą. Dar turi vien gėlių pilną sodą, dar dukros sode gėlių prisodino ir į kaimą važiuoja močiutei padėti.
„Darbo daug, bet man labai patinka. Aš pati kaime gimusi, užaugusi, man patinka žemė. Smagu, kad ir kitiems mano gėlynai patinka, kad kito namo kaimynės užsikrėtė, taip pat savo gėlynus kuria. Kadangi augalų daug ir jie tankiai suaugę, ravėjimo nedaug, bet nuolat reikia kažką pakirpti, nukirpti nužydėjusius, pageltusius, keisti augalus“, – pasakojo V. Mikalauskienė.
Gėlyno kūrėja teigė, kad sau gėlių neskinanti. „Kitiems gyventojams nuskinu, išdalinu, į kavinę nunešu, sau gaila skinti“, – teigė „Vakarų ekspresui“ V. Mikalauskienė.
O pirmojo aukšto kaimynė, besigrožinti žiedais, pridūrė, kad gėlyną tenka saugoti nuo ilgapirščių. „Net keista, kad vagia vyresnio amžiaus moterys. Gal iš pavydo?“ – stebėjosi kaimynė.
