Naujas teisinis reguliavimas leistų daugiabučių bendrijoms posėdžiauti nuotoliniu būdu, lengviau atšaukti pirmininką, garažų bendrijos savininkų pakartotiniame susirinkime sprendimų priėmime nereikalauti kvorumo. Taip pat siūloma didinti baudas už netinkamą daugiabučių administravimą, pvz. kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, dokumentų neperdavimą kitam administratoriui.
Ateityje daugiabučių bendrijų susirinkimai galės vykti nuotoliniu arba mišriu būdu?
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas spalio mėnesį ketina svarstyti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kurios leistų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms visuotinus susirinkimus organizuoti nuotoliniu arba mišriu būdu.
Šių metų gegužės 24 d. Seimas po pateikimo šioms įstatymo pataisoms pritarė bendru sutarimu.
„Įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, nepanaikinama bendrijos narių galimybė fiziškai dalyvauti visuotiniame susirinkime, t. y. galima naudoti mišrų susirinkimo organizavimo būdą, kai dalis bendrijos narių dalyvauja fiziškai, o dalis – nuotoliniu būdu. (...) Šis būdas pastaraisiais metais, mes įsitikinome, yra iš tikrųjų efektyvus. Tai ypač aktualu būtų tuose miestuose, kuriuose yra antrinis būstas, pirmiausia kurortuose, kur sunkiai susirenkama į susirinkimus. Kita vertus, tai būtų naudinga įtvirtinti visuose miestuose“, – pateikdamas projektą Seimo posėdyje yra sakęs Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Skritulskas.
Jam pritardamas Seimo narys Audrius Petrošius pridūrė, kad lankstumo daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams reikia šiek tiek suteikti. „Manau, kad dalyvavimas posėdžiuose nuotoliniu būdu yra viena geriausių pamokų, kurias galėjome išmokti per pandemiją. Išties sudėtinga surinkti gyventojus į susirinkimus, turint galvoje, kad yra nemažai nuomojamo būsto, yra žmonių, kurie gyvena užsienyje, turi būstus, bet sprendimus yra suinteresuoti priimti. Manau, tai įgalintų savininkus labiau dalyvauti ir įsitraukti į savo turto valdymą, priimti sprendimus, o tai palengvintų dalią visam namui, dėl kurio klausimai būtų sprendžiami“, – Seimo salėje sakė A. Petrošius.
Seimo narys M. Skritulskas taip pat įstatyme siūlo numatyti galimybę atšaukti bendrijos pirmininką paprasta balsų dauguma.
„Šiuo metu pirmininko atšaukimui reikalinga 2/3 dalyvaujančių susirinkime bendrijos narių balsų. Todėl kyla problema, kai bendrijos pirmininkas netinkamai atstovauja gyventojams, tačiau dėl aukštai nustatytos kartelės jo atšaukti praktiškai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad bendrijos pirmininko atšaukimui užtektų daugiau kaip pusės dalyvaujančių narių balsų“, – sako projekto autorius.
Taip pat siūloma numatyti bendrijos nario teisę kreiptis į teismą dėl privalomo visuotinio bendrijos susirinkimo sušaukimo, jei jis nėra sušaukiamas, kaip tai numatyta teisės aktuose.
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai palengvins sprendimų priėmimą ir padidins bendrijų veiklos efektyvumą.
Svarstoma padidinti baudas už daugiabučių netinkamą administravimą
Prasidėjus Seimo rudens sesijai, rugsėjo mėnesį Teisės ir teisėtvarkos komitetas ketina svarstyti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama padidinti baudas už „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą“.
Šių metų birželio 21 d. projektą pateikusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė už šiuos pažeidimus pasiūlė padidinti minimalią baudą nuo 100 iki 300 eurų ir maksimalią nuo 300 iki 500 eurų.
Pagal siūlomą projektą, didėtų baudos ir už kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti apsaugos reikalavimų nesilaikymą, kai šios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar į apskaitą įtraukiamos pažeidžiant nustatytą tvarką, ar naudojamos ne pagal paskirtį. Už tai siūloma padidinti minimalią baudą nuo 150 iki 400 eurų ir maksimalią nuo 600 iki 1000 eurų.
Siūloma dar didesnėmis baudomis bausti už statinio dokumentų, butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų neperdavimą, pasibaigus valdymui, kitam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Jei jie nebūtų perduoti per 10 dienų, tai užtrauktų baudą nuo 1000 iki 3000 eurų. Jei po 20 dienų po baudos gavimo pažeidimas yra tęsiamas, neįvykdyti įsipareigojimai būtų skiriama bauda nuo 3000 iki 6000 eurų.
Pagal dabar galiojančią tvarką gyventojai gali pasikeisti administravimo paslaugas teikiančią įmonę.
„Tačiau įmonės ne visada elgiasi bendradarbiaudamos ir gerbdamos žmonių sprendimus. Kai gyventojai nusprendžia pakeisti administravimo paslaugas jų daugiabutyje teikiančią įmonę, kartais administratorius atsisako naujai išrinktam namo valdytojui perduoti būsto savininkams priklausantį turtą, dokumentus ir kaupiamąsias lėšas. Už administratoriaus pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą savivaldybė gali patraukti tokią įmonę administracinėn atsakomybėn, tačiau baudos dydis tesiekia nuo 100 iki 300 eurų, o jei tai pirma nuobauda, administratorius gali būti įspėtas“,– sako L. Girskienė.
Kodekso pataisas parengusi parlamentarė sako, kad pagal dabartinį reguliavimą, už tokius pažeidimus kaip dokumentų neperdavimas kitam valdytojui įmonės net negalima nubausti pakartotinai, nes tai – trunkamojo pobūdžio, tęstinis pažeidimas. „Todėl ginčai tarp buvusių ir naujai išrinktų namų valdytojų turi persikelti į teismą. O tai taip pat neduoda norimo rezultato gyventojams, nes teismų kelias yra ilgas ir brangus“,– sako L. Girskienė.
Įstatymo pataisa skirta ir garažų savininkų bendrijoms
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas rudenį svarstys dar vieną Seimo pritarimo pavasario sesijoje sulaukusią Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisą, kuri yra skirta garažų savininkų bendrijoms.
Įstatymą taisyti pasiūlė Laisvės frakcijos narė Silva Lengvinienė, nes, jo nuomone, dabartinis teisinis reguliavimas neatliepia garažų savininkų bendrijų interesų.
Ji siūlo sudaryti galimybę garažų savininkų bendrijoms nesurinkus kvorumo, pakartotiniame susirinkime kvorumo reikalavimo nebetaikyti, o sprendimus laikyti teisėtai priimtais, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių būtų įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.
Projekto autorė S. Lengvinienė tikisi, kad tai leistų garažų bendrijoms operatyviai spręsti iškilusius klausimus ir greitai priimti sprendimus.
Šiuo metu pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.
„Šią nuostatą sunku taikyti garažų savininkų bendrijoms, nes surinkti kvorumą yra sunkiai įmanoma. Taip jau istoriškai susiklostė, kad daugelis garažų bendrijų buvo įkurtos labai seniai ir daugiau jokios veiklos nevykdė. Keitėsi garažų savininkai, bendrijos nebūdavo informuojamos apie šiuos pakeitimus ir naujų savininkų kontaktinės informacijos negavo. Iškilus problemoms, kurias galima išspręsti tik visuotinio bendrijos susirinkimo metu, kvorumo surinkti nepavykdavo. Problemos nebuvo sprendžiamos ištisus dešimtmečius.
Garažų savininkų bendrijos negali išrinkti naujo bendrijos pirmininko, įsivesti elektros, vykdyti remonto darbus“, – sako įstatymo pataisas pateikusi S. Lengvinienė.
Seimas po pateikimo joms pritarė birželio 21 d. Po svarstymo komitetuose, galutinį žodį tars Seimas.
