Pažadai pasibaigus karantinui garsiąsias dušines Palangoje atverti visuomenei, šio pastato savininkės 56 metų klaipėdietės N.Zolotnitskajos tikinimai viloje įrengti visiems prieinamą dailės kūrinių galeriją, taip pat pliažo reikmenų nuomos punktą taip ir liko pažadais.
Nepaisant statybos teisėtumą tikrinusių prokurorų teiginių, kad pajūrio juostoje esantis pastatas negali būti naudojamas net trumpalaikiam poilsiui, verslininkė su savo draugais ir artimaisiais čia leidžia savaitgalius ir švenčia gimtadienius.
N.Zolotnitskaja jau nebesivaržo Palangos vilą rodyti savo socialinių tinklų paskyroje.
Vadinamųjų dušinių fasado ir vidaus interjero fone menininke prisistatanti klaipėdietė demonstruoja savo apdarus ir dizaino sprendimus.
Iš viešai prieinamų įrašų socialiniuose tinkluose galima suprasti, kad savininkė didžiuojasi išskirtine vilos vieta. Viename įraše ji pataisė stačiais šlaitais prie pastato fasado besižavinčią draugę: „Tie šlaitai – tai kopos Namas kopose.“
Dieną negali privažiuoti
Savo vilą dažnokai aplankanti klaipėdietė čia šventė ir savo gimtadienį. Akyli palangiškiai pastebėjo, kad prieš savaitgalį čia mikroautobusu buvo vežamos gėlės.
Tą vakarą iš pastato sklido muzika, nors nuo Meilės alėjos pusės pro tankias ir nepermatomas užuolaidas pastato viduje nebuvo matyti jokių gyvybės ženklų.
Užtat šiltą vakarą viloje susirinkę žmonės šurmuliavo kopų pusėje esančioje terasoje.
Pavakare prie didelio meno raižiniais puošto stalo kartu su šeimininke vakarojo beveik 10 žmonių, bet vilos kieme nebuvo matyti nė vieno automobilio.
Mat N.Zolotnitskajos apartamentai įsikūrę neparankioje vietoje – pietinė Meilės alėjos dalis yra pėsčiųjų takas, kuriuo neleidžiama važiuoti net dviračiais.
Prie pastato savo automobiliais gali privažiuoti tik namo savininkė ir jos šeimos nariai, tačiau nuo 13 iki 24 valandos į Meilės alėją negali įsukti net ir jie – kelių eismo ženklas tuo metu leidžia važiuoti tik aptarnaujančiam transportui.
Tačiau turtinga klaipėdietė šių draudimų ne itin paiso – po gimtadienio pokylio sekmadienį vakare į kieme stovintį savo raudoną „Porsche“ automobilį su vardiniais numeriais susikrovė daiktus ir išvažiavo.
Moteris piktai reagavo į šią sceną telefonu fotografavusią paauglę: „Negalima fotografuoti, čia privati valda.“
Apie draudžiamu laiku Meilės alėja automobiliu važiavusią N.Zolotnitskają buvo pranešta policijai. Kitą dieną už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą moteriai buvo skirta 30 eurų bauda.
Pažadus jau pamiršo
Sulaukusi visų teisminių ginčų pabaigos N.Zolotnitskaja linkusi nekreipti dėmesio ne vien tik į Kelių eismo taisyklių draudimus.
Kelis kartus dušinių statybos teisėtumą tyrusi prokuratūra savo nutartyse ne kartą buvo pabrėžusi, kad pajūrio juostoje esantis statinys gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo pastatas, kuriame nei nuolat, nei laikinai gyventi nėra galima.
Poilsio aptarnavimo paskirtis nurodo, kad jame turi būti teikiamos viešosios paslaugos, o pastato patalpos – pritaikytos visuomenei aptarnauti.
Juo labiau kad Pajūrio juostos įstatymas yra numatęs tik 4 šios griežtai valstybės saugomos teritorijos naudojimo tikslus, vienas jų – „sudaryti sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais“.
Atverti pastatą visuomenei raginama N.Zolotnitskaja vis dangstėsi pandemija ir šalyje paskelbtu karantinu. Esą situacijai pasikeitus pastatas bus naudojamas poilsiui paplūdimyje reikalingos įrangos ir priemonių nuomai, poilsio barui ir Lietuvos menininkų kūrinių galerijai.
Pandemija nuslopo, karantinas ir visi apribojimai seniausiai atšaukti, tačiau vila kopose liko prieinama tik visus savo pažadus pamiršusiai klaipėdietei ir jos draugams.
Išvydo apartamentus
Užtikrinti, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį, teisės aktai įpareigoja savivaldybę.
Prieš pusantrų metų Palangos savivaldybės komisija vargais negalais įsiprašė į dušinių vidų. Prabangus interjeras, buitinė technika, išskirtinio dizaino mediniai baldai, puošnūs židiniai toli gražu nesudarė vaizdo, kad patalpos pritaikytos viešosioms paslaugoms.
Komisija padarė išvadą, kad tai yra privatūs poilsio apartamentai, o patalpos įrengtos ir pritaikytos individualiam poilsiui.
Be to, komisijai nebuvo parodyti 4 kambariai.
Tikrintojų manymu, ten galėjo būti išneštos miegamojo lovos, kurių trūko prie kambariuose matytų spintelių ir lovūgalyje statomų minkštasuolių.
Beje, šeimininkams įsikuriant pastate, žurnalistai matė viduje į langą atremtą dvigulės lovos čiužinį.
Teismams pritrūko įrodymų
Nustačius, kad pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, savivaldybė N.Zolotnitskajai skyrė 140 eurų baudą. Tačiau pasisamdžiusi du advokatus klaipėdietė pasiekė, kad teismas jai skirtą baudą panaikintų, o pradėtą administracinio nusižengimo bylą nutrauktų.
Negana to, šios moters ramybę sudrumstusiai Palangos savivaldybei dar buvo priteista sumokėti pusantro tūkstančio eurų klaipėdietės bylinėjimosi išlaidų.
Ginčą išnagrinėję teismai pasigedo įrodymų, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė savininkės neteisėta veikla ir kuo remiantis nustatyta, kad pastatas turi gyvenamojo būsto požymių ir naudojamas gyvenamajai paskirčiai.
Anot apeliacinio teismo, patalpose esantys baldai ir įranga gali būti naudojami ir teikiant visuomenės poilsio aptarnavimo paslaugas.
Palangos valdžios apeliacinį skundą atmetęs Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad pastatas negalėjo būti naudojamas ne pagal paskirtį, nes jis iš viso dar nėra naudojamas, o savivaldybė neįrodė priešingai.
Patikrinti neįmanoma
Palangos savivaldybė teisme įrodinėjo, jog pastato naudojimo ne pagal paskirtį faktui nustatyti turėtų pakakti, kad jis yra visiškai paruoštas individualiam poilsiui bei gyvenamajai paskirčiai ir nėra jokių požymių, kurie rodytų apie pasiruošimą jį naudoti visuomenės poreikiams.
Savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas aiškino, kad sudėtinga patikrinti, ar pastatas naudojamas pagal paskirtį, nes apžiūrėti patalpas galima tik įsileidus savininkui.
„Teisės aktai savivaldybei nesuteikia teisės rinkti informacijos, nustatinėti, ką pastate veikia ten atvykusi savininkė, ar jame nakvojama, todėl savivaldybėms priskirta faktiškai neįgyvendinama funkcija“, – dėstė V.Korsakas.
Nesutikdama su Klaipėdos apygardos teismo nutartimi Palangos savivaldybė ją skundė kasacine tvarka, tačiau išaiškinti, kaip turėtų būti realizuojama teisė kontroliuoti privačios nuosavybės naudojimą, Aukščiausiasis teismas nepanoro.
Teismai turėjo vertinti plačiau
Marius Rindinas, Advokatų kontoros NOOR partneris:
„Spręsdami šį ginčą teismai galėjo ir plačiau pažvelgti į pastato naudojimo sąvoką.
Vien tai, kad į baigtą statyti pastatą suvežti ir privačiam gyvenimui naudojami reikalingi baldai, sumontuota ir prijungta buitinė technika, naudojamasi namo patogumais, mokami komunaliniai mokesčiai, jau galėtų būti vertinama kaip pastato naudojimo faktas.
Pastato naudojimui nėra būtinas žmogaus dalyvavimas.
Jei asmuo, pavyzdžiui, išvyksta atostogauti ir name mėnesį niekas negyvena, tai juk nereiškia, kad tą laikotarpį namas yra negyvenamas ir nenaudojamas.“
Turėtų atsirasti įstatymo pataisos
Mindaugas Skritulskas, Seimo narys:
„Šis Palangos savivaldybės ir pastato savininkės ginčas įrodė, kad teisės aktuose yra palikta spraga. Įrodinėti, kad privatus pastatas naudojamas ne pagal paskirtį, savivaldybėms yra gana keblu, o pastatą nuolat stebėti ir rinkti įrodymus, kad, pavyzdžiui, jame yra gyvenama, nėra savivaldybės funkcija.
Administracinių nusižengimų kodeksas prašosi pataisos, pagal kurią, kilus panašių abejonių, prievolė įrodinėti, kad pastatas naudojamas pagal paskirtį, tektų jo savininkui.
Akivaizdu, kad reikėtų vertinti ir kitus teisės aktus, kuriuose būtų numatyta pareiga per protingą laiką pradėti naudoti visuomenės poreikiams tenkinti skirtus baigtus statyti pastatus.
Juk valstybė būtent šiam tikslui išduoda leidimus jų statybai ir išnuomoja valstybei priklausančius žemės sklypus. Bet prieš tai reikėtų išanalizuoti, ar tokia nuostata nesikerta su Konstitucija.“
