Statybų leidimų „Bado žaidynės“ – taip pavadintoje „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėta, kodėl NT paklausai mažėjant, rinkai nurimus, kuomet tikėtumeisi kainų mažėjimo, nutinka priešingai – mat nuolat trūksta pasiūlos.
„Tai – tiesiog biurokratiniai žaidimai. Nemanau, kad tai padaryta sąmoningai, jog leidimus statyboms gautų tik keli pagrindiniai žaidėjai ir galėtų nusigriebti „rinkos grietinėlę“. Po keleto teisės aktų pakeitimų, gauti leidimą statyti daugiabutį valstybinėje žemėje labai problemiška.
Vilniaus savivaldybė tikina, kad jie nekalti, neturi resursų, kalta Žemės ūkio ministerija kaltės taip pat kratosi. Tad per keletą metų mes turime kelis kartus mažesnį butų „sandėlį“, – laidoje komentavo „Delfi“ apžvalgininkas Arūnas Milašius.
Anot jo, pasiūlai sumažėjus, NT savininkas gali prašyti bet kokios kainos, nes tie, kurie gali sumokėti prašomą sumą, kuriems, žūtbūt, reikia būsto, pavyzdžiui, baltarusiai, ją ir sumokės, nes reikia legalizuotis ES.
Ar ją galės sumokėti eilinis lietuvis vadybininkas? Kitas klausimas. Jeigu esi pardavėjas – tavęs tas nedomina. „Ką mano savivaldybė? Kaip žada išeiti iš šios situacijos nelabai įsivaizduoju. Kol kas problema tik aštrėja. Jei atmintis nemeluoja, ši situacija tęsiasi dvejus metus. Norint ją išspręsti, reikėtų dar kelerių metų normalios NT rinkos ir normalių statybų. Ar to galima tikėtis, kai visi bijo recesijos – čia įdomesnis klausimas“, – komentavo A. Milašius.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo girdėjęs gandų, jog pastaruosius tris mėnesius nebuvo išduotas nė vienas statybos leidimas. „Čia labiau kalbama apie valstybinę žemę. Kadangi daugiabučiai labai dažnai statomi valstybinėje žemėje, tokia situacija ir susidarė“, – paaiškino apžvalgininkas.
Įprasta praktika nupirkti valstybinę žemę su pastatais, juos nugriauti arba rekonstruoti, kaip juokaujama paliekant dvi plytas, tačiau tam reikia statybos leidimo, o tvarka gana sudėtinga.
Jei gauni statybos leidimą, gali prašyti kokios nori kainos. Pašnekovo žodžiais, yra NT projektų, kurie buvo pradėti statyti skelbiant, jog bus parduodami už 1500 už kv. m, tačiau dabar parduodami už 3000 eurų už kv. m, nes NT plėtotojas susirenka viską, ką gali susirinkti.
Kodėl taip sudėtinga gauti statybos leidimą? „Pasikeitė tvarka. Valdininkui tas naudinga. Įtarinėti, kalbėti apie galimą korupciją negalime, tačiau galime įvardyti taip: valstybės aparato nesugebėjimas dirbti. Daugiau procesų, derinimų, daugiau mokesčių, daugiau šešėlinių zonų: noriu – duodu, noriu – ne.
Padėtis keistis galėtų rugsėjį-spalį. Šiandien aktualus papildomas veiksnys – karas Ukrainoje. Nors medžiagų kainų kilimas buvo nežmoniškas, dalis įmonių jas pirko, bijodami, kad apskritai jų nebegaus.
Dabar kainos krenta. Projektų, kurie bus pradėti plėtoti rudenį, savikaina bus visai kitokia. Kažkokie žingsniai turės būti daromi: nebus galima išlaikyti ilgai sąlyginai uždarytos rinkos, kuomet statybos leidimų išduodama penkis kartus mažiau nei jų reikia“, – mano pašnekovas.
Seni NT rinkos žaidėjai sugeba gyvuoti, mažesni paprastai iškrenta iš rinkos arba eina į rajoną, tad nesunkiai galima susirinkti norimus pelnus. Ateiti ir pradėti projektus vystyti šiuo metu sudėtinga, nes nežinia nuo ko pradėti skaičiuoti. „Mes kalbame pasiūla-paklausa, bet negalime atmesti, kad yra daug politinių nežinomųjų“, – teigė apžvalgininkas.
Ar bus recesija ar ne? Ką darys politikai? Kol kas sunku atsakyti.
„Norėtųsi aiškios, prognozuojamos rinkos“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Jo žodžiais, daugiabučius pirks ir ateityje, bet kas dabar vyksta? Ar pirkėjai išsigando? Ar tai tęsis ilgai? Ar perkamoji galia grįš, ar įklimpsime į krizę?
Anot M. Mikočiūno, pinigų žmonės turi, klausimas, ar jie įjungia psichologinį taupymo režimą ir ruošiasi sunkmečiui, ar leidžia juos. Ką visuomenė galvoja, kaip bus ateityje, nuo to daug kas priklauso.
„Kiek turime žmonių, kurie nejautrūs kainoms, ir kiek jautrių kainoms, kurie jau pajuto pajamų nuvertėjimą? Vis daugėja žmonių, kurie jaučia, kad nebegali gyventi taip laisvai kaip galėjo“, – mano pašnekovas.
Kai pabrangsta pomidorai, anot M. Mikočiūno, nesakome pomidorų burbulas, bet pabrangus NT – išsyk kalbama apie NT burbulą. Galbūt tas pabrangimas nėra toks drastiškas? „Galima kalbėti apie pomidorų ir bulvių, pabrangusių 70 proc. per metus, nors vidutiniškai per dešimt metų brangsta apie 20 proc. burbulą.
Prognozuojama, kad ateis laikas, kuomet kaina turės susilyginti, nebebus tokio brangimo per metus. Su NT taip pat. Bet tai nebūtinai reiškia kainų kritimą, tiesiog kurį laiką jis nebrangs. Gal tos kainos 3000 eurų už kv. m Vilniuje laikysis penkerius metus, svyruodamos 3–5 proc.“, – svarstė A. Milašius.
Anot pašnekovo, jo žiniomis, nors neaišku, kiek pasitvirtins, pradedami projektuoti pigesni projektai, nes tiesiog atpigo statybinės medžiagos. Rudenį, planuojama, statybų savikaina bus visai kitokia.
Atpigo pačios svarbiausios statybinės medžiagos: keli mėnesiai panikos, nežinomybės, chaoso, ir viskas grįžta į vėžes.
Pasak M. Mikočiūno tenka girdėti, jog sandėlyje turėdami plytelių, medienos, metalo, pardavėjai skambina ir ieško, kieno baimės akys didžiausios, ir kas sumokės daugiausia. Ir tai nieko nestebina, visi žino, kas yra pinigai.
Jei taip sudėtinga gauti statybos leidimus didmiesčiuose, galbūt, verta statyti aplinkui? „Tai ir vyksta. Išvažiuokite už Vilniaus ribos bet kuria kryptimi, tai bus nauji maži miesteliai. Ateityje laukia infrastruktūros tragedija, nes statoma bet kur, bet kaip, be vizijos ir plano. Visa tai reikės prižiūrėti, reikės mokyklų, darželių, bet tai vyksta“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Gal verta prisiminti jau esamus miestelius: Nemenčinę, Vievį, Trakus? Ten yra visa reikalinga infrastraktūra. Šalia autostrados ir geležinkelio yra miestelių su puikiu susisiekimu.
Iš Vilniaus pradeda trauktis biudžetinių įstaigų darbuotojai, suprantantys, kad paskolos sostinėje nebegaus, kad atlyginimai per maži, nuoma tampa per brangi, todėl jie keliasi į mažesnius miestus, Kauną ar Radviliškį, kur, pavyzdžiui, mokytojo alga mažai skiriasi, tačiau gali susikurti visiškai kitą gyvenimo kokybę. Kas laukia Vilniaus? Sunku atsakyti.
„Šiandien nesame nei brangūs, nei turtingi. Prasidėjo nauji procesai: ne tik kainų, rinkos, pasiūlos, bet ir socialiniai. NT tampa per brangus didelei daliai žmonių, kaip tą spręsti – sudėtinga atsakyti. Pasaulyje tai sprendžiama kokybišku socialiniu būstu, ne tokiu, kokį mes įsivaizduojame“, – teigė pašnekovas.
