Laiku priimti racionalūs sprendimai suteiks daugiau saugumo bei laisvės, kitaip – taupymas abejotinas, komfortas – pusėtinas, o kompromisai – neišvengiami.
Poreikiai skirtingi, ir juos galima suderinti
Kokybiškus, laiko patikrintus šildymo ir vėsinimo sprendimus siūlančios bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Povilas Kivaras patvirtino: valdymo sistema būtina kiekviename kambaryje, mat tik taip skirtingose patalpose užtikrinama komfortiška temperatūra, efektyviai taupomi energijos kaštai, o komfortas būste džiugins ištisus metus.
Antra vertus, visi šeimos nariai namų temperatūrą valdo skirtingai: vieni nustato itin aukštą, kiti pageidauja žemesnės ir vėsesnės aplinkos, todėl valdyti temperatūrą atsižvelgiant į individualius kiekvieno poreikius tampa svarbiu privalumu.
Temperatūrą namuose valdyti ar nustatyti pageidaujamą patogu ir savininkui išvykus – tam tereikia išmaniojo įrenginio. Tokią galimybę suteikia „Uponor Smatrix Pulse“: lengvai įdiegiama, paprastai išmaniąja programėle ar virtualiuoju balso asistentu valdoma šildymo ir vėsinimo patalpų temperatūros kontrolės sistema.
Savarankiška ir išmani „Uponor Smatrix Pulse“ sistema pasižymi automatinio balansavimo technologija, kuri nuolat numato ir reguliuoja tikslų energijos kiekį, reikalingą optimaliam komforto lygiui užtikrinti bet kuriuo metu.
Sistemą „Uponor Smatrix Pulse“ sudaro valdiklis, termostatai, pavaros ir ryšio modulis: ją nesunku įdiegti, nereikalingos sudėtingos instrukcijos, taip pat itin paprasta valdyti.
Šildomės mažiau, bet vėsinamės intensyviau
Jei senos statybos namuose šilumos įprastai nepakakdavo, tai energiškai efektyviuose pastatuose, ypač saulėtomis dienomis, jos įprastai net per daug. Šiuolaikiškuose namuose neįrengus šildymo / vėsinimo temperatūros kontrolės sistemos, šių nepatogumų išvengti praktiškai neįmanoma.
„Jei šildantis patalpos perkais, įmanoma praverti langus, ir taip bent laikinai pagerinti situaciją. Tačiau, kalbant apie vėsinimą, neįdiegus patalpų temperatūros kontrolės sistemos, gali kilti rimtesnių problemų nei tik nemaloni savijauta jose. Kone sudėtingiausia – kondensatas po grindų danga ar ant paviršių ir pastato bei žmonių sveikatai grėsmę keliantis pelėsis“, – komentavo P. Kivaras.
Santykinei drėgmei pasiekus kritinę ribą, vėsinimas, įdiegus šiuolaikišką valdymo sistemą, bus automatiškai stabdomas ir taip išvengsime paviršių rasojimo.
Pasirinkus šiuolaikišką šildymą ir vėsinimą paviršiais (grindimis, sienomis, lubomis), temperatūra visame plote paskirstoma vienodai. Priešingai, nei įrengus radiatorius: dauguma pritartų, jog greta radiatoriaus įprastai daug šilčiau nei labiau nutolusiame kambario kampe. Vėsinant kondicionieriui, greta jo taip pat pernelyg vėsu, bet kiek atsitraukus – jau per šilta.
Šildantis ir vėsinantis paviršiais sunku suprasti iš kur ta šiluma bei vėsa – žmogus patalpoje tiesiog jaučiasi komfortiškai: jo neerzina nei pučiamo vėjo gūsiai, nei įrenginio skleidžiamas garsas.
Individualiųjų namų savininkai tikrai įvertins ir tai, jog vėsinimo konstrukcijomis sistema, priešingai nei kondicionieriai, veikia tyliai, yra ilgaamžė ir paprastai valdoma, patalpose neteks montuoti jokių griozdiškų įrenginių.
Beje, šildymo / vėsinimo valdymo sistemos privalumai akivaizdūs, jei naudojami kokybiški išmanieji valdikliai, termostatai, plastikiniai kolektoriai – svarbios net menkiausios detalės.
Pradžia – sudėtinga, bet sistemos keičiasi
Prieš penkiolika metų, įdiegus pirmuosius grunto šilumos siurblius, apie tuometės vėsinimo paviršiais sistemos valdymą, niekas nė negalvojo.
Individualiuosius namus įsirengę naujakuriai tikrai pamena: gruntinio vandens temperatūra siekdavo 8–9 laipsnius, nors grindinio šildymo sistemai reikalingi 16–17 laipsnių.
Į sistemą patekus itin šaltam vandeniui, kondensatas, šąlančios kojos išties tapo galvos skausmu tokį šildymo būdą pasirinkusiems. Technologija gerokai patobulėjo: vidiniai šilumos siurblio moduliai užtikrina tinkamą temperatūrą – tą galima nesunkiai suvaldyti.
Šildymo ir vėsinimo režimas, pasitelkus išmaniąją valdymo sistemą, prireikus keičiamas automatiškai – be žmogaus įsikišimo.
Naujovės rinkoje nesibaigia
Bendrovė „Uponor“ buvo ta, kuri pakeitė žaidimo taisykles rinkoje. Visų pirma, bendrovės specialistai įrodė grindinio šildymo privalumus ir paskatino atsisakyti radiatorių. Šiuolaikiniai namai be grindinio šildymo, dėl jo patogumo, sunkiai įsivaizduojami.
Tiesa, vėsinimas yra daug sudėtingesnis procesas, kuriam, priešingai nei šildymui, vis dar skiriama per mažai dėmesio, tačiau diegiant vėsinimo sistemas privalu įvertinti daugybę niuansų, ir tą turi daryti profesionalai, ne savamoksliai.
Dar viena taisyklė, kurią itin svarbu įsidėmėti dar prieš diegiant šildymo ir vėsinimo sistemas: jų efektyvumas priklauso nuo teisingo sumontavimo katilinėje. Pridarius klaidų, ištaisyti jas brangu arba net neįmanoma, tuomet būtini kompromisai: per mažai komforto, nepakankamas temperatūros valdymas patalpose ir pan.
„Neretas montuotojas įsitikinęs, kad norint valdyti šildymą namuose pakanka šilumos siurblio termostato. Jei namas 80 kv. m ploto, galbūt, įmanoma, bet jei 160 kv. m – toks valdymas sunkiai įsivaizduojamas.
Įprastai termostatas montuojamas svetainėje, kuri dažniausiai sujungta su virtuve. Svetainėje leidžiant laiką, temperatūra patalpoje kyla, pasiekus tam tikrą temperatūrą, sistema išjungiama, kiti kambariai nebešildomi, o vėsta. Kampinis kambarys bus visada vėsus.
Jei norime komforto, reikia mokėti ir priimti tinkamus sprendimus, kitaip patogumo tikėtis neverta, – kalbėjo bendrovės direktorius Marius Pastarnokas. – Esame tie, kurie keičia rinką, moko projektuotojus, montuotojus. Po penkerių metų šildymas ir vėsinimas paviršiais taps norma, o mes galvosime, kaip rinkai pristatyti kažką nauja.“
