Pavienius darbus pakeitė grandiozinis projektas
2018 m. Viešųjų investicijų plėtros agentūros (VIPA) pasiūlyta grąžinamoji subsidija Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui (LNDT) tapo naujo etapo galimybe, mat neretas atvejis, kuomet ėmusis vienų itin svarbių darbų, lėšų pritrūksta kitiems, tuo metu mažiau svarbiems, rekonstrukcija užsitęsia ne vienerius metus.
Paskutinį kartą LNDT pastato rekonstrukcija atlikta 1981 metais, projektą tuomet rengė architektai Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai.
LNDT pastatai etapiškai tvarkyti nuo 2005-ųjų, tačiau tik 2018 m. imtasi grandiozinių pastato modernizavimo planavimo darbų: Naujosios ir Mažosios salės statybų, repeticijų erdvių įrengimo, pastato atvėrimo miesto gyventojams ir svečiams ne spektaklių metu, įrengiant kavines ir lauko terasas, galiausiai, pagerinant daugiau nei pusšimtį metų skaičiuojančio pastato energinį efektyvumą.
Įgyvendinant projektą, planuojama, kad bus pasiekta C energinio naudingumo klasė (vietoje buvusios D), kas reiškia, jog bus sutaupyta daugiau nei 35 proc., arba daugiau nei 1,5 mln. kWh, energijos, sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ne mažiau svarbu ir tai, jog teatro darbuotojai bei lankytojai jausis bei dirbs oriai, patogiai.
Energinis efektyvumas – vienas prioritetų
„Vienas iš prioritetinių LNDT rekonstrukcijos tikslų buvo didinti pastato energinį efektyvumą, o VIPA per valdomus fondus ir finansines iniciatyvas sėkmingai prisideda prie energinio efektyvumo didinimo viešosios infrastruktūras objektuose, tad nusprendėme pasinaudoti jų paslaugomis. VIPA administruodama panašaus pobūdžio projektus, yra sukaupusi daug patirties, todėl mums padėjo kaip finansinis tarpininkas, suteikė ekspertinę pagalbą rengiant ir įgyvendinant finansinių priemonių projektus, – sprendimą kreiptis finansavimo paaiškino LNDT Komunikacijos projektų koordinatorė Aušra Pociūtė. – Siekėme užtikrinti, kad visos žiūrovų salės būtų tinkamai šildomos ir vėdinamos.
Iki tol sulaukdavome žiūrovų nusiskundimų, kad spektaklius žiemą reikia žiūrėti su paltais, aktoriams dirbti taip pat nebuvo komfortiška. O vasaromis per didžiuosius karščius Mažojoje salėje būdavo labai tvanku, saugodami žiūrovų sveikatą esame net atšaukę keletą spektaklių.
Kad šių problemų neliktų, reikėjo apšiltinti pastato fasadus, stogą, apšiltinti arba pakeisti perdangas, pakeisti langus ir stoglangius, modernizuoti pagrindinį šiluminį mazgą ir įdiegti naujas šildymo bei vėdinimo sistemas tiek naujai pastatytose Naujojoje bei Mažojoje salėse, tiek atnaujinamoje Didžiojoje salėje.“
Tiki, jog pavyzdys įkvėps kitus
Kaip pakomentavo VIPA Klientų aptarnavimo departamento Valstybės investicijų skyriaus vadovė Rūta Mikalauskienė, grąžinamoji subsidija – nėra nauja priemonė, tačiau LNDT – vienas pirmųjų pastatų, kuriam modernizuoti planuojama panaudoti priemonės lėšų – 1,2 mln. eurų.
Ši priemonė skirta išskirtinai viešiesiems pastatams, kurių valdytojas Turto bankas arba pačios biudžetinės ir viešosios įstaigos.
Pašnekovė pripažįsta: prašymų modernizuoti viešuosius pastatus ir jų inžinerines sistemas, didinant energijos vartojimo efektyvumą, paskelbus paraiškų kvietimą 2020 m. buvo sulaukta trigubai daugiau nei lėšų. Pagrindiniai reikalavimai pareiškėjams keli: pastatas turėtų būti žemesnės nei C energinės naudingumo klasės, o daugiau nei 51 proc. jo priklausytų valstybei.
Daugiausia paraiškų pateikė valstybės įmonė – Turto bankas. Aktyviausiai kreiptasi dėl kultūros įstaigų: muziejų, teatrų pastatų, kurie įprastai išties prastos būklės, o lėšų rimtesniems remontams biudžetų eilutėse vis neatsiranda.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras galėtų tapti kitu sėkmės istorijų sąraše: šiuo metu kaip tik baigiamas rengti techninis projektas, kurį parengus būtų pradėti šio pastato rangos darbai pastato ligoms gydyti ir opiausioms problemoms spręsti.
Grąžinamoji subsidija skirta finansuoti energinio efektyvumo didinimo priemonėms: stogo, sienų šiltinimo, langų, durų keitimo darbams, 20 proc. gali būti skirta papildomoms išlaidoms, pavyzdžiui, nuogrindai įrengti, pastatą pritaikyti neįgaliesiems ir pan.
Grąžinama suma, kaip paaiškino R. Mikalauskienė, priklausys nuo to, kokia, įgyvendinus projektą, energinio naudingumo klasė bus pasiekta ir kiek pavyks sumažinti CO2 emisiją.
Jei, net ir užbaigus projektą, būtų neįveikta žemiausios – C energinio naudingumo klasės – kartelė, tektų grąžinti visą sumą, tiesa, be palūkanų. Grąžinamos subsidijos dydis priklauso ir nuo modernizuoto pastato ploto.
Jei, pavyzdžiui, pasiekiama A arba B energinio naudingumo klasė, o modernizuotas plotas didesnis nei 15 tūkst. kv. m, prireiktų grąžinti 40 proc. paskolintos sumos.
Nesudėtingi, bet svarbūs žingsniai
Pirmasis žingsnis, ketinant gauti finansavimą viešųjų pastatų modernizavimui – parengiamas pastato energijos suvartojimo auditas, kurio metu pateikiamos trys galimos pastato modernizavimo alternatyvos ir pasirenkamas racionaliausias iš jų. „Jei viename variante numatyta, jog modernizavimo priemonėms prireiks 500 tūkst. eurų, antrajame – milijono, vertinama, ar tikrai tas milijonas būtų panaudotas efektyviau nei mažesnė suma“, – komentavo pašnekovė.
Kone pagrindinis iššūkis, modernizuojant teatro pastatą, A. Pociūtės žodžiais, buvo ne tik išsaugoti, bet ir atnaujinti saugomas kultūros paveldo vertybes, sykiu išlaikyti jų autentiškumą.
Šiuo metu užbaigti pirmasis ir antrasis tvarkybos darbų etapai, o Didžiosios salės ir tarnybinės dalies rekonstrukcijos darbai vis dar tęsiami. Vykdant saugomos pastato dalies tvarkybos darbų projektą siekiama išsaugoti architektūrinio–meninio sprendimo visumą.
Užbaigti šiaurinio ir šiaurės rytų pastato fasadų tvarkybos darbai, taip pat performuotos fojė puošiančių paveikslų ciklui skirtos nišos – įėjimai į naujas žiūrovų erdves suformuoti nepakeičiant paveikslų eiliškumo, atnaujinti paveikslų rėmai.
Restauruota teatro akcentu tapusi skulptūrinė kompozicija „Mūzų šventė“, paauksuotų kaukių danga ir sutvirtinta laikančioji metalo konstrukcija. Taip pat restauruota ir kita S. Kuzmos skulptūra „Versmė“, atnaujintas baseinėlis.
Atkurtas senojo bufeto interjeras, elementų medžiagiškumas, sutaisyti metalo elementai. Šiuo metu tvarkybos darbai tęsiami kitose erdvėse: fojė, Didžiojoje salėje bei gretimose patalpose.
Kultūros paveldo departamento atstovai, anot teatro atstovės, taip pat patvirtino: atsinaujinęs LNDT yra puikus gerosios praktikos pavyzdys, kuomet paveldo objektas sėkmingai pritaikomas šiuolaikinio lankytojo poreikiams ir norams.
Anot VIPA atstovės R. Mikalauskienės, kol kas šiame finansavimo periode nėra numatoma naujų kvietimų, iki kitų metų rugpjūčio mėnesio visi projektai turėtų būti užbaigti.
Netrukus prasidės naujasis, 2021–2027 metų, ES finansavimo laikotarpis. Daugiausia dėmesio ir toliau bus skiriama būtent viešųjų pastatų energiniam efektyvumui bei taršos mažinimui.
Lietuva Europos Komisijai įsipareigojo modernizuoti ne mažiau nei 3 proc. valstybei priklausančių pastatų. Toks – ilgalaikis šalies tikslas.
