Vangiai domisi alternatyvomis
Specialistai patvirtina: siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo būtina galvoti ne tik apie jų šildymą, bet ir vėsinimą: šis kasmet tampa ir svarbesnis, ir brangesnis.
Senos statybos namų gyventojai kone sutartinai atsakytų: jų namuose vėsinimas nereikalingas. Bet visai ne dėl to, kad tokie namai kiauri. Mat tuomet orui įkaitus iki 30 laipsnių, panaši temperatūra turėtų varginti ir viduje. Ne vėsinimas, bet pro kiaurus langus ar plyšius šildomas oras – tokia pagrindinė senos statybos namų problema, kurią imtasi spręsti juos renovuojant.
Energiškai efektyviuose pastatuose iššūkiai jau kiti: dėl didelių langų iki pat žemės, ypač pietinėje namo pusėje, saulės šilumos pritekėjimas neišvengiamas. Tad vaizdas už lango džiugins, bet tik jis, jei laiku nepasirūpinsite tinkamu namo vėsinimu.
Beje, skaičiuojama, jog vėsinimas A++ energinio naudingumo klasės name šiltuoju metų laiku gali kainuoti daugiau nei šildymas, tad trumparegiški sprendimai čia negalimi.
O tyrimai tik patvirtina: įrengtas grindinis šildymas ir vėsinimas lubomis sukuria bene idealią žmogaus savijautai aplinką.
Bent kol kas individualiųjų namų savininkai, tik prasidėjus kaitrai, stojasi į eiles prie kondicionierių pardavėjų ir montuotojų durų – šis būdas vėsintis bene populiariausias. Pamažu, bet populiarėja ir kitas, kol kas mažiau žinomas – vėsinimas paviršiais: grindimis ir lubomis.
Nors kone visuose naujos statybos namuose įrengtas grindinis šildymas, tereikia vos kelių žingsnių, ir šildymo bei vėsinimo sistemos – suderintos. Bene svarbiausia – tinkamai pasirinkta ir sumontuota patalpų temperatūros valdymo sistema. Bėda, kad montuotojai ar NT plėtotojai apie šį sprendimą nutyli, mainais siūlydami įprastą, tačiau iš tiesų, gerokai brangesnį sprendimą – kondicionierių.
Jei namo projekte numatytas šilumos šaltinis gruntinis šilumos siurblys arba šilumos siurblys oras-vanduo, namo vėsinimui galima naudoti tą pačią grindinio šildymo sistemą, išvengiant papildomų investicijų į kondicionavimo sistemą.
Lubinio vėsinimo sistema – dar patogesnis ir komfortiškesnis sprendimas, o ir kainuos ne ką brangiau nei kondicionierius. Tik eksploatuoti tokią sistemą bus ir paprasčiau, ir pigiau.
Žemesnė temperatūra geros savijautos neužtikrina
Kondicionieriai dideliu srautu pučia atvėsintą orą į patalpą. Šis, maišydamasis su įkaitusiu, suformuoja nekomfortiškas zonas: per šalta ten, kur sumontuotas kondicionieriaus vidinis blokas, o tolesnėse kambario zonose nepakankamai vėsu.
Kone pagrindinė taisyklė, kurią varginant karščiams pamirštas daugelis: vasarą lauko ir vidaus patalpų temperatūra neturėtų skirtis daugiau nei 6 laipsniais. Norėdami, kad iki keliasdešimt laipsnių įkaitusios patalpos atvėstų per kelias akimirkas, dauguma, kad ir rizikuodami susirgti, nustato kuo mažesnę temperatūrą.
Komfortui svarbus ir oro greitis – jis neturėtų viršyti 0,15 m per sekundę, tačiau kondicionieriaus išpučiamo vėjo srautas daug greitesnis. Patalpas vėsinant paviršiais, šios problemos nelieka: paviršiai vėsinami tolygiai, nėra jokio vėjo gūsio, tik maloni vėsa patalpose.
Šildymo ir vėsinimo sprendimus siūlančios bendrovės „Uponor“ projektų vadovas Povilas Kivaras patvirtina: diegiant vėsinimo sistemą, itin svarbi visų jos elementų dermė: jungtys, vamzdžiai, plastikiniai, o ne metaliniai kolektoriai, patalpų temperatūros valdymo sistema.
Sistemas pritaikant grindiniam šildymui ir vėsinimui paviršiais būtina tinkamai įsirengti katilinę, tik tuomet sistema veiks efektyviai.
Labai svarbu ne tik teisingai pasirinkti šildymo / vėsinimo įrenginį, bet ir tinkamai jį prijungti į sistemą.
Tiesa, vėsinimo paviršiais sistemos kūrėjai, projektuotojai ir montuotojai turi sugriauti ne vieną mitą, susijusį su ja. Pavyzdžiui, jog įdiegus ją, grindys bus nuolat šaltos.
Pašnekovas patikina: jei sistema veikia tinkamai, o prastai veikia tuomet jei neteisingai instaliuota patalpų temperatūros valdymo sistema, nevaldanti vėsinimo, grindų temperatūra bus ne mažesnė nei 22–23 laipsniai, arba vienu ar dviem laipsniais žemesnė nei žiemos metu.
„Jeigu žiemą kambaryje +22 ir jaučiamės puikiai, vasarą patalpas turėtume atvėsinti iki +24, kad jaustumės taip pat gerai. Jei palaikysime žemesnę temperatūrą, jausime diskomfortą.
Jeigu šildomės paviršiais, jaučiame +23, jei radiatoriumi, nors termostatas rodo +22, jaučiame +21, pojūtis skirtingas vien dėl to, kaip šiluma juda.
Vėsinantis paviršiais termostatas rodo +24, žiemą +22, jutiminė temperatūra vėsinantis bus +22, tiek pat, kiek jautėme žiemą. Kondicionieriumi bus juntama tokia temperatūra, kokia bus nustatyta vėsinti“, – paaiškino P. Kivaras.
Jei kondicionierius įjungiamas tik grįžus iš darbo, pašnekovas pataria šį įprotį keisti: jį įjungti vasaros pradžioje, nustatyti normą temperatūrą ir išjungti rudenį. Kitaip namas prikais, ir jį atvėsinti bus vis sunkiau ir brangiau.
Vėsinasi kaip kas išmano
Jei 60 kv. m ploto kambariui, kuriame nenaudojama jokia apsauga nuo saulės, atvėsinti prireiks 7,7 kW galios – tas kainuoja. Įrengus lauko žaliuzes, vėsinimo poreikis sumažėtų iki 5 kW, arba kone 70 proc. Individualiųjų namų savininkai neretai atsisako automatizuotų lauko žaliuzių, motyvuodami, jog neestetiška, užstoja vaizdą už lango.
Retas įvertina, jog dažniausiai dienos metu namuose paprastai nieko nebūna. O jei būna – dieną karštis nėra toks varginantis kaip vakare ar naktį.
Vėsinimas paviršiais neleidžia namo konstrukcijoms įkaisti, todėl maloni, tolygi vėsa jaučiama, nepriklausomai nuo dienos ar nakties temperatūros lauke.
Viduje sumontuotos žaliuzės arba užuolaidos saulės šilumos pritekėjimą sumažina maždaug 10 proc.
Nuo perkaitimo vasarą gelbsti ir stogeliai, lamelės, ritininės žaliuzės, erkeriai, balkonai.
Tinkami architektūriniai sprendimai išties turi įtakos komfortui namuose, ir architektai apsaugai nuo saulės skiria vis daugiau dėmesio. Jei anksčiau tokių sprendimų reikalingumas priklausė tik nuo užsakovų piniginės, tai dabar jie – būtinybė.
Naujuose arba renovuojamuose namuose apsisprendus įsirengti vėsinimo lubomis sistemą, racionaliausias pasirinkimas – „Uponor Renovis“ sistema. Ją sudaro 15 mm gipso plokštės, kuriose iš anksto įmontuoti aukštos kokybės „Uponor PE-Xa“ vamzdžiai. Elementus galima montuoti ant praktiškai bet kokių lubų arba sienų.
Vėsinimui paviršiais reikalingas vienintelis šalčio šaltinis – šilumos siurblys, numatytas ar įrengtas katilinėje, visi kiti elementai montuojami namo konstrukcijose: grindyse, lubose, sienose. Jokių skylių sienose, jokių kompromisų projektuojant interjerą.
Priešingai, nei montuojant kondicionierių, kuomet vidinis blokas, ypač iš anksto nenumačius jam vietos, gali ne tik trukdyti ar erzinti, bet ir pakoreguoti planus: po juo nebeįmanoma pastatyti baldų.
Pasirinkus sistemą „Uponor Renovis“, ši be priekaištų veiks pusšimtį metų, jos neteks papildomai prižiūrėti ar remontuoti. Kaip rodo praktika, kondicionierius veikia maždaug dešimtmetį.
Beje, klysta manantieji, jog kondicionierius svetainėje užtikrins vėsą visuose kambariuose – iš tiesų taip nėra, tad ir kaina, lyginant su vėsinimo paviršiais sistema, pernelyg nesiskiria. Daug svarbiau nei pradinė kaina – sistemos efektyvumas, eksploatacijos paprastumas ir ilgaamžiškumas.
Šildytis reikės, bet ne taip intensyviai
„Šildymo poreikis niekur nedings, bet projektuojant ir statant energiškai efektyvius pastatus pernelyg daug dėmesio skiriama efektyviam jų šildymui ir per mažai vėsinimui, nors energijos tam sunaudojama net daugiau. Vokiečiai siūlo kondicionierius uždrausti montuoti miestuose, juos pakeičiant vėsinimu konstrukcijomis ar kitomis sistemomis.
Išorinis kondicionieriaus blokas įkaitina karštą orą ir jį išpučia, dar labiau didindamas aplinkos temperatūrą. Kol jis vienas – nieko blogo, bet miestuose jų daugybė. Kalbama, jog šaltį reikėtų gaminti nebe šalčio mašinomis, bet naudoti lietaus vandenį, vandens sistemas“, – įsitikinęs bendrovės direktorius Marius Pastarnokas.
