Pasak „Realco“ pardavimų vadovės Vytautės Autukės, pastebima tendencija, kad vis daugiau šeimų susikuria laikiną stotelę – tarpinį būstą savo svajonių būsto link.
„Tos stotelės kartais būna net kelios, nes pabandę vieną kartą įsigyti būstą gyventojai tampa drąsesni. Jie supranta, kad procesas nėra sudėtingas, taip pat įvertina, kad būstas gali tapti gera investicija, o maži žingsneliai nuveda iki galutinio tikslo – svajonių būsto. Nelaukti, kol galėsi įsigyti svajonių namus, bet rinktis alternatyvą verčia ir sparčiai kylančios NT kainos. Jei pernai gegužės mėnesį vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė 2320 eurų, tai šiemet – 2871 eurą. Todėl gyventojai renkasi verčiau pirkti būstą už šiandien turimą biudžetą, nei ilgiau taupyti ir gyventi nuomojame“, – aiškina ji.
Balandį bendrovės užsakymu atliktos „Spinter tyrimų“ šalies gyventojų apklausos duomenimis, ne rečiau nei kas 5 metus nuosavą gyvenamąjį būstą keičia 4 proc. respondentų, o kas 6–10 metų – 8 proc.
„Tarp šios apklaustųjų dalies vienareikšmiškai išsiskiria 26–35 metų amžiaus gyventojai, kurie aktyviausiai ir dažniausiai keičia būstą bei jo nelaiko amžinu. Taip pat tai yra didžiausias pajamas – daugiau nei 700 eurų vienam namų ūkio nariui per mėnesį – gaunantys bei didžiuosiuose šalies miestuose gyvenantys respondentai“, – atkreipia dėmesį V. Autukė.
Tarpinė stotelė padeda suprasti, kokių namų reikia
Kalbėdama apie tarpinį būstą ir jo „pasimatavimą“ V. Autukė sako, kad pirmą būstą perkanti šeima dažnai pradeda jo paieškas turėdama maksimalių lūkesčių, neretai – nuo individualaus namo. Tačiau apžiūrėję pirmuosiuose namuose neretai supranta, kad numatytas biudžetas yra per mažas jų poreikiams patenkinti. Tuomet seka pigesnio varianto – kotedžo – paieška, mat jų kainos atrodo patrauklesnės nei individualaus namo.
„Bet tuomet atsiranda kiti aspektai: daugiau kaimynų, mažiau privatumo, trūksta erdvės, didesnis atstumas iki miesto, brangiau kainuojantis įrengimas. Taip, yra kotedžų, kurių kaina sutampa su buto, nes statytojai parduoda visiškai tuščią variantą, tačiau klientai turi įsivertinti kotedžo įrengimo kaštus, kurie gali būti net kelis kartus didesni nei buto. Taip klientas atkeliauja iki buto paieškos mieste, kuris atitinka nedidelio kotedžo plotą, bet jo įrengimas kainuoja mažiau, pasiekiamaa išvystyta infrastruktūra, taip pat yra žalių erdvių ar terasos pirmuose aukštuose“, – aiškina ji.
Radusios tinkamą butą jaunos šeimos dažnai nepamiršta svajonės gyventi individualiame name, tačiau dėl vaikų, kuriems reikia darželių, mokyklų, būrelių, taip pat dėl bendruomenės ir gero susisiekimo jiems patogiau įsikurti mieste. Vėliau vaikams jau paaugus, šeimos sprendžia, ką daryti toliau.
„Maži žingsniai svajonių būsto link ir kelios tarpinės stotelės gali padėti suvokti, ko šeimos norėtų ateityje bei ką galėtų patobulinti kitame savo būste“, – sako V. Autukė.
Pasak ekspertės, būstai šiandieninėje deficitinėje rinkoje dažniausiai parduodami per keliasdešimt minučių: klientas užeina ir turi labai greit pajausti, ar šis būstas jam tinka, nes už nugaros jau laukia kitas pirkėjas. Tačiau tik pagyvenus metus ar du, galima daryti išvadą, ar būstas šeimai tinka, ar jis pakankamai ergonomiškas. Neretai net architektai ar interjero dizaineriai, susikūrę savo svajonių namus ir esantys kompetentingi šioje srityje, įsirengę būstą mintyse jau pradeda planuoti kitus namus.
Vadinamosios tarpinės stotelės, pasak NT ekspertės, padeda įvertinti elementarius savo poreikius: kiek norisi saulės, kuri pasaulio kryptis labiau patinka, norisi gyventi aukščiau ar žemiau, kuris rajonas yra patogesnis, kiek kambarių reikia, kaip suplanuotos zonos yra patogiausios ir pan.
Investicija į ateitį
V. Autukė sako ne kartą pastebėjusi nebaigtų statyti ar įrengti būstų skelbimus. Anot jos, turbūt daugelis pamatę tokius skelbimus pagalvoja, kad šeimai pritrūko pinigų jį pabaigti ar daugiau laiko bei kantrybės reikalaujančiame procese pasikeitė šeiminė padėtis, poreikiai.
„Būna žmonės neįvertina savo realių galimybių ir iš karto nori apsigyventi svajonių būste. Tačiau paaiškėja, kad procesas trunka per ilgai, galiausiai pritrūksta lėšų ar nukenčia asmeninis gyvenimas, o viso to rezultatas – nepabaigtas statyti „svajonių“ būstas, neturintis jokio likvidumo“, – pažymi ji.
Dėl to perkantiems savo pirmąjį būstą gyventojams rekomenduojama apsigyventi jame bent penkeriems metams, o vėliau jau pagal naujus poreikius ieškoti kito būsto šeimai.
„Tikėtina, kad taip pasielgusi šeima savo pirmąjį būstą ateityje parduos už didesnę kainą, nei jį įsigijo. Be to, per tuos penkerius metus susitaupys didesniam būstui, o galbūt per šį laikotarpį jų gyvenimas pasikeis taip, kad galės pirmąjį savo būstą išnuomoti“, – akcentuoja NT ekspertė.
Ji priduria, kad šiandien 3-jų kambarių butus perka ne tik šeimos, bet ir vienas asmuo ar pora. Pasikeitus darbo aplinkai ir atsiradus galimybėms dirbti nuotoliniu būdu, 3-jų kambarių butus aktyviau pradėjo pirkti ir po vieną gyvenantys asmenys, tai pastebima tendencija bendrovės „Realco“ Pašilaičiuose vystomame projekte „7 vakarai“.
„Klientai trečiame kambaryje dažniausiai įsirengia namų biurą. Taip pat trijų kambarių buto nereikia keisti į naują ir susiradus antrąją pusę arba gimus vaikams. Jaunos poros įsivertina tai, kad 2-jų kambarių butas tiks vos keleriems metams, todėl mielai renkasi 3-jų kambarių butą su perspektyva į ateitį. Dažnai tokie klientai užsimena, kad tai tik laikinas jų būstas, kol atsiras vaikų, o sukūrus šeimą ar jai dar labiau pagausėjus, ieškos kitų namų“, – dalijasi įžvalgomis V. Autukė.
