Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos konkursą laimėjusi įmonė numatytus darbus, t.y. sutvarkyti kalno aplinką, įrengti takus, laiptus, turės atlikti iki kitų metų gegužės pabaigos, tam bus skirti beveik 1,5 mln. eurų.
Konkursus tvarkyti šiai reprezentacinei sostinės vietai direkcija rengė nuo 2020-ųjų, iki šiol – nesėkmingai, nes rangovų pasiūlymai būdavo arba per brangūs, arba jų nebuvo sulaukta. Iki šiol direkcija siekė, kad darbus rangovai atliktų už ne daugiau nei 1 mln. eurų.
„Kadangi tai yra Kreivoji pilis, viena iš trijų buvusių Vilniaus pilių, nes buvo Žemutinė, Aukštutinė ir Kreivoji, norime į aikštelę nutiesti takus, nuo Nacionalinio muziejaus, areštinės, pusės padaryti laiptus. Norime, kad šis objektas taptų lankomas“, – BNS anksčiau sakė R. Augustinavičius.
Anot jo, Kalnų parko teritoriją, iki sovietmečio vadinta Altarija, su viena seniausių neišlikusių pilių reikėtų laikyti „pirmuoju gyvenamuoju rajonu“. Kalnų parko pavadinimas, pasak R. Augustinavičiaus, buvo primestas sovietmečiu, sunaikinus kryžius ir siekiant pašalinti bet kokias religines sąsajas su liturginiais pavadinimais, tad be kita ko siekiama pristatyti šios vietos istoriją.
„Pažintinis takas padės aktualizuoti šią pilį, žmonės supras, kad tai buvo pakankamai galingas gynybinis kompleksas – nuo Katedros varpinės iki Olandų gatvės laidojimo rūmų“, – kalbėjo jis.
Visą Kalnų parką sudaro kelios kalvos: Trijų kryžių, ant kurio stovi atstatytas Trijų Kryžių paminklas, Stalo, Gedimino kapo ir Bekešo kalnai.
XIX amžiaus viduryje į Vilnelę nušliuožė didelė Bekešo kalno dalis. Beveik 400 metrų ilgio raguva, arba Didžioji Griova, atskiria Stalo ir Piliakalnio kalnus, o leisdamasi žemyn nuo pagrindinio kalvyno dar atskiria ir Gedimino kapo bei Altanos kalnus.
