Nuvylė požiūris į autorystę
Kaip paaiškino architektas K. Pempė, jo žiniomis, procesas užsitęsė, tad galiausiai jo nė nebesekė, o naujausios žinios projekto architektų taip ir nepasiekė.
„Kalbant apie sistemą, situacija, manau, pakankamai beviltiška. Galiu ant Gedimino pilies pasistatyti stogelį, ir vis tiek niekas nieko neišsireikalaus, – apgailestavo K. Pempė. – Pats atvejis tapo principiniu. Panašių mieste daugėja kone masiškai. Architektų autorinės teisės nieko nebereiškia.
Teisėtų reikalavimų nepalaiko nei miesto, nei statybų priežiūros institucijos, jau nekalbant apie autorinių teisių priežiūrą.
Vienas atvejis gali būti nežymus – kažkas pasikeičia langus, kitas – visą aukštą, trečias – fasadus.
Daugybė architektų skundžiasi nesiskaitymu su autoryste, kai keičiasi pastatų savininkai, o apartamentai tampa privačia nuosavybe.
Mūsų visuomenės požiūris, pagarba tam, kas jau sukurta, kardinaliai skiriasi nuo, pavyzdžiui, Suomijos. Ten savaime suprantamas pozityvus ir pagarbus požiūris į sukurtą architektūros kūrinį, jo išsaugojimą ir pagarba autoriui.“
Išaiškino, kas nutiko
VTPSI informavo, kad 2021–04–27 statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl neturint statybos leidimo žemės sklype Olimpiečių g. 1,Vilniuje, kuris yra kultūros paveldo vietovės (Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė) teritorijoje, atlikto Karaliaus Mindaugo komercinio ir apartamentų centro paprastojo remonto darbų, keičiant pastato išvaizdą.
Prie pastato fasado vakarinėje dalyje, šeštame aukšte, buvo pritvirtinta metalinių konstrukcijų 2,64 m aukščio stoginė. Stoginė įrengta ant pastato plokščiojo stogo terasos ir apie 1,50 metro iškilo virš pastato parapeto.
Nustatyta, kad statytojas pažeidė Statybos įstatymo nuostatas draudžiančias atlikti viešojo pastato paprastąjį remontą, keičiant pastato išvaizdą. Už šį pažeidimą statytojas buvo nubaustas administracinio nusižengimo kodekso nustatyta tvarka.
Statytojui surašytas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Netrukus jis informavo, tą padaręs.
Patikrinus nustatyta, kad įrengta medžio-plastiko kompozito (WPC) lentų terasa, ant kurios ant metalinių aukščio stulpų (kolonų) įrengta stoginė, nėra pritvirtinta prie pastato fasado ir dėl to yra laikoma kilnojamuoju daiktu. Konstatuota, kad reikalavimas įvykdytas.
Architektą K. Pempę toks atsakymas nustebino: jo žodžiais, niekas negali sutramdyti savivaliautojų. „Ką tai reiškia nepritvirtintas? Bet jis stovi. Stovi ir vėjas nenupučia. Sukuria lygiai tokią pačią vizualinę taršą kaip ir varžteliais prisuktas. Sutikite, tai neprimena skėčio terasoje. Mūsų valstybėje, deja, demagogija lengvai tampa neginčijama tiesa“, – apgailestavo pašnekovas.
Lietuvos architektų rūmų pirmininkas architektas Lukas Rekevičius situaciją komentavo lakoniškai: jo žodžiais, statybų techninis reglamentas dėl saugaus naudojimo lieka neįvykdytas: 2,64 m metalinė pavėsinė, jei ją nupūstų vėjas, galėtų pridaryti rimtos žalos.
Siūlo tiesos ieškoti teisme
VTPSI atstovai, paprašyti papildomai paaiškinti, kodėl stoginė, kad ir nepritvirtinta prie fasado, liko ant stogo terasos, jei tam prieštaravo pastato architektas. Specialistai patikslino, jog statybų inspektoriai statybos valstybinę priežiūrą atlieka vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsniu, remiantis kuriuo savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališką statybą buvo surašytas įrengtai stoginei, kuri tuo metu buvo pritvirtinta prie pastato fasado.
Pašalinus tvirtinimą stoginė tapo kilnojamuoju daiktu, todėl buvo nuspręsta, kad savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti. Kadangi stoginė nėra pritvirtinta prie statinio, ji yra kilnojamasis daiktas. Pagal kompetenciją Statybos inspekcija skundų dėl kilnojamųjų daiktų įrengimo nenagrinėja.
„Pabrėžiame, kad dėl stoginės saugumo yra atsakingas ją įrengęs asmuo. Taip pat, vadovaujantis Statybos įstatymo 49 straipsniu ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsniu, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Pastato administratorius taip pat turi teisę reikalauti, kad būtų pašalinti jo manymu galimai nesaugūs įrenginiai (kilnojamieji daiktai).
Statinio architektas manydamas, kad buvo pažeisti jo teisėti interesai, savo teises gali ginti teisme“, – teigiama atsiųstame komentare.
