„Analizuojant prieš pandemiją darytą apklausą, galima manyti, kad neapibrėžtumo sąlygomis jaunimas dar labiau nori įsigyti būstą, nes Lietuvoje būsto pirkimas susijęs su egzistenciniu saugumo jausmu. Žmonės mėgsta kontroliuoti savo aplinką ten, kur gali.
Jeigu jie jaučiasi užtikrinti, gyvendami savo nuosavoje rezidencijoje, neapibrėžtomis finansinėmis ir saugumo sąlygomis dar labiau nori įsigyti būstą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ svarsto Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorius Apolonijus Žilys.
Lietuvoje būsto įsigijimo ir nuomos rinka yra visiškai kitokia, lyginant su kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis.
„Būsto politikos bendra tendencija pastaruosius 30 nepriklausomybės metų – dažniausiai kalbama apie būsto įpirkimą. Įpirkimo sąvoka yra bene svarbiausia.
Dėl privatizacijos 90-aisiais Lietuvoje dominuoja privataus būsto fondas. Nuomos fondas ir vadinamasis viešasis būsto fondas arba socialinis, municipalinis būsto fondas sudaro labai mažą dalį, lyginant su kai kuriomis kitomis Vakarų šalimis. Taip pat lyginant su Vakarais, valstybė Lietuvoje mažai prisideda, padedant jaunimui įsigyti būstą,“ – sako lektorius.
Lietuvos jaunimas nedaug kuo skiriasi nuo savo tėvų, nes taip pat kaip ir jie nori būti nekilnojamojo turto savininkais, o ne nuomotojais.
„Nyderlanduose ar Vokietijoje nuoma populiari, nes ji palyginus su pirkimu yra pigi. Socialinis arba municipalinis būstas, nepriklijuojant stigmų ar etikečių, ten yra populiariausia rezidencijos forma. Pavyzdžiui, Vokietijoje ilgalaikė nuoma nieko nestebina. Jaunimas nuomoja ir gyvena 20 metų tame būste, kitaip tariant, jame ir pasensta, tampa vidutinio amžiaus. Nuoma yra saugus variantas.
Jaunimas nėra spaudžiamas rinktis įsigyti nuosavą būstą. Jie tai daro dažniausiai gerai apsisprendę“, – teigia sociologas.
Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje užaugo karta, kuri tampa būsto paveldėtojais.
„Po 30 metų atsirado tam tikra jaunimo klasė, kuri paveldi būstą. Po 30 metų įsitvirtinus privačiai būsto rinkai, dalis jaunimo natūraliai tampa būsto savininkais paveldėjimo būdu. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuosavas būstas sudaro apie 40–50 procentų, kai Lietuvoje apie 80 proc.
Kelias nueitas privatizuojant būsto fondą, užkerta kelią valstybės kišimuisi į privačią rinką. Tai yra viena priežasčių, kodėl Lietuvoje sunku vykdyti valstybines paramos programas būstui įsigyti. Be to, tai išties yra brangu“, – sako Apolonijus Žilys.
