„Lietūkis“ – tai Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, veikusi 1923–1940 metais Kaune. Tačiau „Lietūkio“ vardas daugeliui istoriją išmanančių žmonių siejasi su visai kita tema. Ją mena nedidelis paminklinis akmuo Miško gatvėje.
1941 metų birželio 27-ąją buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme, stebint miniai prašalaičių, buvo surengtos neregėtai žiaurios žudynės, kurių metu mirti buvo pasmerkta apie 50 žydų.
Priminimas sugraudino
Paklaustas, ką galvoja apie atnaujinto pastato pavadinimą „Lietūkiu“, Seimo narys kaunietis Emanuelis Zingeris susimąstė, o pokalbio pabaigoje prasitarė, kad ši tema jį sugraudino.
„Lietūkio“ vardo minėjimas, iškėlimas – tai visiškai nulinė etika ir sovietinių laikų požiūrio atgaivinimas be jokio jautrumo. Taip man atrodo ir kaip signatarui, ir kaip senosios Laisvės alėjos gyventojui“, – sakė jis.
E.Zingeris pritarė minčiai, kad objekto plėtotojai galėtų pagalvoti, kaip tinkamai priminti tragišką su „Lietūkio“ vardu siejamą žydų žudynių istoriją ir pagerbti nekaltai nužudytų žmonių atminimą. „Jokiu būdu negalima tos istorijos nutylėti, – kalbėjo E.Zingeris. – „Lietūkis“ buvo stipri firma tarpukariu, bet taip jau nutiko, kad jos pavadinimas tapo simboliu, paženklintu nekaltų žmonių krauju.“
Mena žiaurią egzekuciją
Žydų žudynių vieta yra Miško gatvėje, o atnaujinamas pastatas įsikūręs adresu Vytauto pr. 43.
1930 metais statytame pastate tuo metu veikė „Lietūkio“ centrinio biuro rūmai, čia dirbo sąjungos valdyba, tarp kurios narių ir žinomas verslininkas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Vailokaitis. Pastato viršutiniuose aukštuose buvo įrengti privatūs butai, viename iš jų gyveno ir pats K.Reisonas.
Vis dėlto „Lietūkio“ vardas dažnam piliečiui pirmiausia siejasi su „Lietūkio“ garažo istorija: tiesiog gatvėje pagautos aukos šioje vietoje buvo žeminamos, žiauriai kankinamos ir žudomos. Šie žmonės nukankinti dėl vienintelės priežasties – visi jie buvo žydai.
Daugumos aukų ir jų budelių vardai iki šiol nežinomi, o apie šiuos įvykius archyvuose išlikę ne itin daug duomenų. Iki šiol manoma, kad žydų žudynės „Lietūkio“ garažų kieme įvyko vienos pirmųjų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Seni namai – su istorija
Pamačiusi naujai plėtojamo NT objekto Kaune „Lietūkio rūmai“ reklamą feisbuke, menininkė Paulina Eglė Pukytė nusistebėjo, kad joje pristatomas istorinis namas, kviečiama „prie istorijos prisiliesti“. „Gal būtų galima kažkaip subtiliau apie tai kalbėti?“ – retoriškai klausė menininkė.
Tačiau kaunietis Mauša Bairakas linkęs į šias sąsajas žiūrėti kiek atlaidžiau.
„Vietos yra skirtingos, žudynės įvyko Miško gatvėje, o „Lietūkio rūmai“ yra visai kitos paskirties pastatas, čia nebuvo žudomi žydai. Nemanau, kad reiktų šiuos du objektus sieti tarpusavyje“, – sakė jis.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir objekto pardavimo agentė Gintarė.
„Čia K.Reisono projektuotas pastatas, nežinau, kodėl jums norisi jį sieti su žydų žudynėmis“, – stebėjosi moteris. Į klausimus, ar jiems žinoma „Lietūkio“ garažuose įvykusi žydų žudynių istorija ir ar jie ketina kažkaip pagerbti nužudytas aukas, NT plėtotojai taip ir nesiteikė atsakyti.
Pagal architekto K.Reisono 1930 metais parengtą projektą pastatytas pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, o jį rekonstravus pirmame aukšte įrengtos patalpos komercinei veiklai, kituose aukštuose – butai.
„Manau, kad šis pastatas išskirtinis būtent dėl jį projektavusio architekto, kuris čia ir gyveno“, – sakė virtualaus muziejaus „Kauno detalės“ įkūrėjas, gidas Laimonas Užomeckis.
Pasak L.Užomeckio, tarpukariu pastate dalis patalpų buvo skirta „Lietūkio“ komercinei veiklai, dalis – privatiems butams.
