Neretai pasitaiko situacija, kai naujo būsto daugiabučiuose namuose pirkėjai nuogąstauja dėl perkamo buto ir paties daugiabučio namo statybos kokybės.
Būsto pirkėjai ne visada iš anksto gali numatyti ateityje išryškėsiančius statinio kokybės trūkumus (defektus), todėl nekilnojamojo turto vystytojas privalo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinantį dokumentą pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį.
Toks dokumentas siejamas su nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto rizika ir būtent tokiais atvejais turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius 3 statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto vystytojas UAB „VALOR LT“ (atsakovė) įgyvendino daugiabučio namo statybos projektą ir pardavė butus pirkėjams, tačiau, net ir pripažinus statinį tinkamu naudoti, neišdavė garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą užtikrinančio dokumento, nors pirkėjai nurodė išryškėjusius namo statybos darbų trūkumus.
Kreipdamiesi į pirmosios instancijos teismą butų savininkai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę pateikti užtikrinimą dėl ne mažesnės sumos kaip 5 proc. visos pastato statybos kainos šio pastato garantinio laikotarpio defektams šalinti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tenkino ieškovų prašymus ir įpareigojo nekilnojamojo turto vystytoją pateikti finansinio užtikrinimo dokumentą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, netenkino nekilnojamojo turto vystytojos UAB „VALOR LT“ kasacinio skundo, todėl ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsakovė ieškovams privalo pateikti garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Siekdami užtikrinti tokio įpareigojimo įvykdymą nedelsiant teismai nustatė ir baudą, kurią atsakovė turės sumokėti už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nekilnojamojo turto vystytojas visais atvejais turi pareigą pateikti naujo daugiabučio namo butų savininkams, nusipirkusiems butus tiesiai iš vystytojo, taip pat ir iš jau spėjusių perparduoti butus pradinių savininkų, garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, kuriame būtų nurodyta suma, atitinkanti 5 proc. pastato statybos kainos. Teismo nutartyje taip pat nustatyta, kad šią užtikrinimo sumą butų ir kitų patalpų įgijėjai gali panaudoti proporcingai savo daliai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įpareigodamas nekilnojamojo turto vystytoją pateikti finansinį užtikrinimą pastato patalpų savininkams, pažymi, kad tokia apsauga būtina siekiant apsaugoti butų, kitų patalpų savininkų interesus nekilnojamojo turto vystytojo nemokumo ar bankroto atveju šalinant išaiškėjusius statinio kokybės trūkumus (defektus).
Nekilnojamojo turto vystytojas, vykdydamas verslo veiklą – investavimą į nekilnojamojo turto projektą, nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, turėtų įsivertinti jam tenkančias sąnaudas pirkėjui pateikiant garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
