Griauti teks, tačiau bus sunku
Nepriklausomas statinių ir jų projektų ekspertas, technikos mokslų daktaras Česlovas Ignatavičius neabejoja – ateityje kai kuriuos sovietmečiu statytus daugiabučius neabejotinai teks griauti. Žmonės nori kokybiškesnės, patrauklesnės aplinkos, o tokią sukurti, negriaunant to, kas moraliai pasenę, sunkiai įmanoma.
Antra vertus, nors manoma, jog griauti – paprasčiau nei statyti, taip nėra. Tai, pašnekovo žodžiais, sudėtingas darbas, kuriam būtini kvalifikuoti specialistai, tinkama technika ir pakankamai vietos rūšiuoti bei laikyti griovimo atliekoms: betonui, metalui, plytoms, medienai, šiltinimo medžiagoms, plastikui ir pan., o kai kurias panaudoti antrąsyk.
Nugriovus senus, itin prastos būklės daugiabučius, jų vietoje turėtų iškilti nauji, šiuolaikiški, tik klausimus, kur, vykstant statyboms, gyventų nugriauto daugiabučio gyventojai.
„Kalbant apie naują statybą, man atrodo, kad jau laikas pradėti statyti demontabilius pastatus, ypač, kur brangi žemė. Tokie pastatai būtų lengvai pastatomi ir, prireikus, išrenkami. Keičiasi pastatų paskirtis, savininkai, aplinka, todėl atsiranda poreikis keisti ir pačius pastatus.
Jie gali būti demontuoti ir pastatyti kitur, padidinti ar sumažinti, rekonstruoti. Beje, vokiečiai, išardę stambiaplokščius daugiabučius namus, tas pačias plokštes panaudojo statydami garažus, cechus ar nedideles gamyklas“, – paaiškino specialistas.
Bendrabučio tipo gyvenamieji namai, kurių daugiausia sostinės Žirmūnuose, Naujojoje Vilnioje, Naujininkuose, Vilkpėdėje, pašnekovo žodžiais, jau pasenę moraliai, bet laikančiosios daugiabučių konstrukcijos nėra avarinės būklės. Susidėvėję tik tokių daugiabučių fasadai, siūlės, langai, balkonai, įėjimo durys, stogai.
Taisyklė paprasta – tinkama priežiūra
Beje, Lietuvoje kone 70 proc. gyvenamojo būsto sudaro stambiaplokščiai namai, pastatyti 1960–1990 metais. Nors neretai pabrėžiama, jog tokių daugiabučių eksploatavimo laikotarpis – 50 metų, Č. Ignatavičius tikina: sovietiniuose normatyvuose nurodyta, jog stambiaplokščių gyvenamųjų namų eksploatacijos laikas 100–125 metai. Plytinių daugiabučių – 100 metų. Antra vertus, nėra taip, kad, praėjus šiam laikui, šie ims ir sugrius. Vadovaujantis tokia logika Trakų pilies jau turėtų nebūti.
„Labai daug kas priklauso nuo pastato priežiūros. Jeigu pastatas prižiūrimas tvarkingai, atnaujinama apdaila, tvarkomas stogas, stebima būklė, jis gali stovėti ilgai. Pirmųjų stambiaplokščių namų architektūrinė išraiška nėra patraukli, bet pasakyti, kad situacija pavojinga, negaliu.
Kalbant apie pirmuosius stambiaplokščius namus, jie nepatogūs eksploatuoti: virtuvės mažos, laiptai siauri, jų išvaizda nekokia, fasadai supleišėję, siūlės taisytos įvairiausiomis silikoninėmis mastikomis. Kai kurie atrodo išties vargingai“, – kalbėjo pašnekovas.
Neabejojama, jog planams griauti, kad ir itin prastos būklės daugiabučius, priešinsis jų gyventojai.
Č. Ignatavičius prisiminė, jog, modernizuojant daugiabutį Žirmūnuose, jis buvo konsultantu ir pastebėjo, jog kone kiekviename bute gyvena bent vienas statybų specialistas. O nuolat stebimiems statybininkams dirbti išties sudėtinga.
Vokiečiai pasirinko racionalesnį kelią: pirma modernizavo daugiabučius, sutvarkė aplinką, tuomet pardavė, tad nekilo problemų su skeptiškai nusiteikusiais savininkais, neteko vargti su balsavimais, susirinkimais ir pan.
Pašnekovo žodžiais, statybininkai sovietmečiu dirbo kokybiškai ir specialiai tikrai nesistengė statyti blogai. Dabar tendencija, anot Č. Ignatavičiaus, netgi kiek blogesnė.
Pritaria: metas griauti
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas mano, jog didelė dalis daugiabučių turėtų būti nugriauti, tačiau ne todėl, kad jų stabilumui kyla grėsmė, bet dėl moralinio ir techninio susidėvėjimo. Statinių laikančiosios konstrukcijos, pašnekovo žodžiais, galbūt, gali dar tarnauti ilgai, bet statinių inžinerinės sistemos dažnu atveju būna susidėvėjusios ir neatitinka nei techninių automatizacijos reikalavimų, nei energetiniams tvarumo standartų.
Senų pastatų inžinerinių sistemų gedimai ir dažnos avarijos yra tapusios tarsi norma. Visi savaime supranta, kad kitaip ir būti negali. Todėl tokių daugiabučių namų gyventojai susiduria su įvairiais iššūkiais eksploatuodami tokius statinius.
„Aplinkos ministerijos nuostatas, kad dalį senų statinių reikia griauti yra teisinga. Tačiau būtina sukurti mechanizmą, kad asmuo, turintis seną būstą, sutiktų keltis į naują ir, matyt, turėtų prisiimti dalį skolos už naujai įsigytą būstą. Būtina paruošti gerai apgalvotą planą, kad socialiai mažas pajamas gaunantys asmenys netaptų stabdžiu tokį planą įgyvendinant. Tikėtina, kad be valstybės subsidijų galime neišsiversti“, – komentavo D. Gedvilas.
Lietuvos rangovai dalyvauja socialinio būsto statybose Švedijoje, todėl darbas įgyvendinant tokius projektus Lietuvoje, jiems nesukeltų problemų. Tokios būsto konversijos plane esminiu elementu tampa finansavimo modelis.
Remsis kitų šalių pavyzdžiu
Praėjusį mėnesį pranešta, jog Aplinkos ministerija šiais metais planuoja užsakyti galimybių studiją pastatų perstatymo ir gyvenamųjų kvartalų konversijos tais atvejais, kai juos atnaujinti neprasminga. Studiją parengtų nepriklausomi ekspertai ar institucijos, įvertinusios gerąją kitų valstybių praktiką.
Kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Rytų Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje šis praeities palikimas naujam gyvenimui dažniausiai prikeliamas pasirenkant konversijos kelią, kai dalis blogiausios būklės pastatų nugriaunami, o jų vietoje statomi nauji, likusieji perstatomi, iš naujo pertvarkoma visa gyvenamoji teritorija, joje esanti infrastruktūra. Vienur šiuos projektus įgyvendina savivaldybės, kitur nekilnojamojo turto vystytojai.
Numatoma, kad rengiant studiją būtų pasiūlytas modelis, kaip šis procesas galėtų vykti Lietuvoje, ir konkretūs sprendimai, kaip padidinti pastatų energinį efektyvumą tose vietovėse, kuriose senus pastatus renovuoti nėra ekonomiškai efektyvu.
Kartu joje būtų apžvelgta ir išanalizuota mažiausiai trijų užsienio šalių, turinčių panašų Lietuvai statinių ir žemės nuosavybės teisinį reguliavimą, pastatų perstatymo, gyvenamųjų kvartalų konversijos schemas, patirtis – teisinis reguliavimas, teigiami ir neigiami aspektai, galimos problemos ir kt.
