Nes jau keletą mėnesių brangsta projektai, o prasidėjus karui Ukrainoje, tapo akivaizdu, kad kai kurių projektų įmonės nebegalės įgyvendinti. Pasak jos, kai kurių didesnių projektų kaina išaugo nuo vieno iki keliolikos milijonų eurų. Čia kalbama apie privačių įmonių šiandienos problemas.
Įvairiose šalies vietovėse kone šimte objektų statytojams gegužę surengus vienos dienos įspėjamąją akciją, kuri turėjo įtikinti tiek užsakovus, tiek valdžios atstovus, kad, statybos darbams pabrangus, nelieka kitos išeities, kaip juos stabdyti, dėl galimos tokios perspektyvos Kaune nepasigirdo nerimo.
Kiek pabrango viešaisiais finansais disponuojančios Kauno miesto savivaldybės statybos projektų įgyvendinimas, viešai neskelbiama. Tačiau paklaustas, ar bus indeksuojamos tos (pradinės) kainos, savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius patvirtino: taip jau yra ir bus.
„Statybos projektų kainų indeksavimas, matant šių dienų realijas, kai kuriais atvejais neišvengiamas, tačiau visada siekiame užbėgti už akių galimoms spekuliacijoms. Nuolat stebime rinką, matome objektyvias priežastis kainų kilimui ir jas atitinkamai vertiname. Todėl, indeksuojant kainas, vadovaujamės sutartyse numatyta tvarka ir atsižvelgiame tik į tuos atvejus, kai rangovai išties argumentuotai pagrindžia įsigytų medžiagų pabrangimą.
Siekiame užtikrinti, kad Kauno miestui ir net visai Lietuvai reikšmingų objektų statybos vyktų kiek įmanoma sklandžiau, be didesnių sustojimų. Kaip tik neseniai užbaigtas naujasis vandens sporto centras su olimpinių standartų baseinu, sporto klubu ir SPA zonomis Nemuno saloje prie „Žalgirio“ arenos parodė, kad tikrai įmanoma viską atlikti laiku. Darbai baigti tiksliai pagal planą, – užtruko mažiau nei dvejus metus.
Tad ir tolimesnių statybų projektų ateityje Kauno mieste stabdyti tikrai nenumatoma“, – teigia savivaldybės statybų valdytojas.
Savivaldybė investuos į stoties turgaus paviljono statybas
Vienas iš tokių, dar net nepradėtų, yra Stoties turgaus paviljono statybos projektas. Nors kalbėdama apie valstybės bei savivaldybių biudžeto lėšų efektyvesnį naudojimą ekonominiu sunkmečiu, kokį dabar išgyvena daugybė pasaulio valstybių, tarp jų – ir Lietuva, šalies premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad reikėtų atsisakyti visų nebūtinų statybų, Kauno miestas, pasak V.Abramavičiaus, turgaus paviljono statybos projekto neatsisako.
„Liepos pradžioje planuojame skelbti pakartotinį architektūrinį konkursą. Komisijai išrinkus nugalėtoją, pradėsime techninio projekto rengimo procedūras“, – per Kauno mero patarėją Tomą Jarusevičių žinią žurnalistei perdavė Statybos valdymo skyriaus vedėjas.
Savivaldybės valdomos įmonės UAB „Stoties turgus“ juridinis adresas (registracijos) adresas – toliau nuo paties turgaus, – Maironio g. 268. Įmonės vadovas – Saulius Tumonis, paskirtas nuo 2011-ųjų rugpjūčio mėnesio 2 dienos, – nurodyta šią savaitę Kauno miesto tarybos „palaimintoje“ turgaus bendrovės veiklos 2021-aisiais ataskaitoje. Joje primena, kad „2020 metų pabaigoje bendrovei neplanuotai ir netikėtai netekus pagrindines turgavietes veiklos, nauja bendroves vizija nesukurta (…) „bendrovės strategijoje numatyti bendroves veiklos strateginiai tikslai tapo nebeįgyvendinami“.
Šviesių turgaus perspektyvų nesimato ir žvelgiant į finansinius bendrovės ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatus. 2021 metais gauta 23 224 eurai pajamų, kurios, lyginant su 2020 metais, sumažėjo 90 proc.
Prisimenam, juk buvo karantinas, per kurį turgus M.K.Čiurlionio g. 25 neveikė nuo tų metų lapkričio. 2021-uosius turgus baigė nuostolingai, – grynasis nuostolis sudarė 54 969 eurus. „Bendrovei netekus pagrindinės turgavietės veiklos ir nesukūrus naujos strategijos ir vizijos, finansinių ir nefinansinių rezultatų prognozės 2022 metams nėra numatytos. Bendrovės 2022 m. investicijos priklausys nuo bendrovės pasirinktos ir patvirtintos veiklos strategijos“, – užsiminta ataskaitoje, kurią patvirtino Kauno politikai.
Nors pernai Kauno miesto savivaldybės valdoma bendrovė „Stoties turgus“ neinvestavo į savo plėtrą, tačiau kartu su architektūros projektavimo firma „GRAFO“ parengė kitame padalinyje, kuriame keliasdešimt metų stūkso nebaigto statyti turgaus paviljono griuvėsiai (Šiaulių g. 30), žemės sklypo ir statinių plėtojimo galimybes, „jame statant mišrios paskirties pastatą su prekybos paslaugų centru „Pasaulis“. Tai – irgi teiginys iš ataskaitos. Tad Kauno miesto savivaldybes taryba 2021-ųjų spalį, net ir nesant bendrovės, apie kurią kalbama, strategijos, priėmė sprendimą dėl žemės sklypo Šiaulių g. 30 poreikio visuomenei.
Tarybos daugumos balsais patvirtinta, kad to sklypo kauniečiams reikia socialinei infrastruktūrai plėsti. Tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas buvo įpareigotas „teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti sklypo Šiaulių g. 30 bei jame esančio statinio paėmimą visuomenės poreikiams“. Ar būdamas smarkiai užimtas kitais reikalais tą įpareigojimą jis įvykdė, sužinoti nepavyko. UAB „Stoties turgus“ vadovo S.Tumonio teigimu, „po finansinių metų pabaigos reikšmingų įvykių, kurie turėtų įtakos bendrovės finansinei būklei, nebuvo“.
Mokesčių rinkimą turguje perėmė „Parkavimas Kaune“
Užtat kai kas vis tik pasikeitė. Išpirkus (už kiek, nesvarbu, juk pinigai – ne asmeniniai, o visų kauniečių) iš verslininko „Stoties turgaus“ akcijas (Kauno miesto savivaldybė jų turėjo tik 51 proc.), bendrovei jau nebereikia anksčiau buvusių kelių kontrolierių, rinkusių iš prekiautojų mokestį už prekybos vietą. Pasirūpinti rinkliava turguje patikėta pastaraisiais metais vis daugiau funkcijų ir užduočių gaunančiai kitai savivaldybės įmonei – „Parkavimas Kaune“. Tad kiekvienas prekiautojas (ar jų grupę prekėmis aprūpinantis asmuo) už „parkavimą“ moka minėtai įmonei.
Tiesa, tų prekiautojų šiame turguje (kituose – taip pat) ne tiek daug, kaip tais laikais, kada keletą kioskų valdęs jaunas verslininkas rengė protesto akcijas prieš savivaldybę. Reikalauta išpirkti ir padovanoti prekiaujantiems visas (100 proc.) turgaus akcijas, nepamirštant tuo pačiu garantuoti savivaldybės investicijų į šį „ypatingą socialinę reikšmę turintį objektą“. Tiesa, tada Kaune buvo 18 privačių turgaviečių, kiek mažiau nei dabar veikė prekybos centrų, kurie didelę dalį šiandieninių pirkėjų, deja, jau atpratino nuo apsipirkinėjimo turguje.
Sutikit, ir turgus veikia kaip didelis prekybos centras, tik ne visur – po stogu. Kaip šią savaitę teko įsitikinti apsilankius „Stoties turguje“, čia jau ir tvarkingiau, ir gražiau, bet pirkėjų – ne tiek, kiek būdavo, tarkim, 2003–2007-aisiais, ir prekiautojų vietos ne visos užimtos. Net keli pastaraisiais metais tvarkant turgaus teritoriją pastatyti kioskai tebelaukia tušti, gal jų nuoma brangoka?
Rekonstruotas turgus pritrauks daugiau turistų?
Naująjį komercinį paviljoną užsimoję dabar statyti savivaldybės vadovai tikisi, kad jis padės į Kauną pritraukti daugiau turistų. To, beje, tikėjosi ir buvusieji, kai miestas rengė pirmąją įspūdingą Hanzos dienų šventę. Vylėsi, kad ji Kauno biudžetą per išlaidaujančius turistus papildys bent keliais milijonais litų. Bet paskui įsitikinta, kad ne visos viltys pildosi.
Tarp kitko, kažkada miesto vystymo plane buvo numatyta iš M.K.Čiurlionio gatvės iškeldinti turgų ir per atlaisvintą teritoriją nutiesti patogesnį kelią link miesto centro (nuo Tunelio gatvės). Todėl savivaldybė, privatizavusi visas kitas Kauno turgavietes, pasiliko 51 proc. turgaus prie Geležinkelio stoties akcijų ir garantuodavo naujo turgaus Šiaulių gatvėje statybai imamas banko paskolas. Kai pinigų pritrūko, statybos ilgam apmirė. Juolab, valdžios keitėsi, ir savivaldybė jau nesutiko prisiimti jokių įsipareigojimų dėl tolesnio šio objekto finansavimo, tiksliau – su savivalda nesusijusio komercinio klausimo sprendimu.
Dabar, kai biudžetas gerokai pilnesnis, nei anksčiau, būtų naudinga miestui žinoti, kaip ateityje pasisuks šis komercinis klausimas. Kokia iš tikrųjų paskirtis numatoma tam, ką Kauno miesto savivaldybė turgaus teritorijoje kauniečių pinigais finansuos, statydama ne vieną milijoną eurų kainuosiantį paviljoną? Jei tai iš tiesų perspektyvus, Kauno miestą praturtinti žadantis dalykas, – pirmyn. Tačiau kodėl iki šiol to nebuvo imtasi?
Buvęs Kauno meras: mums tikrai ne turgų statyti rūpėjo
„Kiekvienas laikas turi savo uždavinius ir siekius. Mums tikrai ne turgų statyti rūpėjo“, – prisiminė žurnalistės kalbintas pirmasis (nes iki tol merai keitėsi kone kasmet ar dar dažniau) kadenciją nuo pradžios iki pabaigos (2003 – 2007 m.) Kauno miesto savivaldybei vadovavęs meras Arvydas Garbaravičius.
„Pirmiausia mums buvo svarbu padaryti viską, kad nesustotų šildymas Kaune, – sprendėme, kaip išsaugoti „Kauno energiją“. Prisiminkim, ir miestas buvo tamsus, todėl savivaldybei būtinai reikėjo pasirūpinti geresniu Kauno gatvių apšvietimu. Daug gerų dalykų tada padarėme, jei kas ir pamiršo, tai tiek to.
Galiu pridurti, kad politinių jėgų santykis Kauno savivaldybės taryboje nebuvo toks kaip dabar, kai iš 41-o tarybos nario daugiau kaip 30 – merą remianti dauguma. Tuomet mero likimas priklausė tiek nuo savos, tiek nuo kitų frakcijų, nes nebuvo tiesioginių rinkimų, – merą rinkdavo pati taryba.
Mes negalėjome sau leisti galvoti apie komercinius objektus, todėl ir nevykdėme streikuotojų reikalavimų nupirkti jiems turgaus akcijas. Priešingai, norėjome savivaldybei priklausančias akcijas parduoti, bet tada kilo tie mitingai. Ir turgaus valdyba kiek įmanydama trukdė savivaldybei atsisakyti turimų akcijų. Gal kam ir kilo mintis siekti ko nors panašaus, kas šiandien daroma, tikint, kad miesto biudžetas bus pilnesnis, tačiau didelių paskolų, milijoninių išlaidų mes negalėjome sau leisti. Bet jei dabar miesto prioritetai yra tokie, vadinasi, savivaldybei reikia turgaus“, – sakė A.Garbaravičius.
