2018-aisiais įstiklintas pirmasis Gedimino prospekto 27-uoju numeriu pažymėto pastato Gedimino prospekte aukštas įsuko teismų karuselę.
Tiktai šįmet Vilniaus apygardos teismas padėjo galutinį tašką: į Kultūros vertybių registrą įtrauktas pastatas turės būti toks, koks buvęs, – legaliai įrengto stiklinio atitvaro per kelis mėnesius turi nelikti.
Tiesa, pirmąjį aukštą įstiklinusi ir sezoninę kavinę įrengti planavusi bendrovė „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo tiesa neabejoja ir sustoti neketina – darsyk kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą.
Nemano, kad nusižengė
Bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ vadovas K.Musteikis pasakojo, kad 2007-aisiais, kai bendrovė įsigijo buvusią Visuomeninio draudimo įstaigos būstinę Gedimino prospekto ir A.Jakšto gatvių sankryžoje, šį įspūdingą, tačiau apleistą pastatą buvo pamėgę benamiai, tarp kolonų buvo vedžiojami šunys.
Bendrovė, nerasdama geresnės išeities, kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir paveldosaugininkus – nusprendė erdvę tarp kolonų įstiklinti ir įrengti lauko kavinę.
Visus leidimus po ilgų svarstymų ir patikrinimų bendrovė gavo – šį sprendimą palaikė visos atsakingos institucijos.
2014 metais paprastojo remonto projekte buvo numatyta, kad stiklinės atitvarinės konstrukcijos bus įrengtos už pastato kolonų, bet, kaip paaiškino verslininkas, jas teko įrengti per vidurį kolonų. Taip patarė konstruktorius, išaiškinęs, kad priešingu atveju konstrukcija nebus pakankamai stabili.
Po darbų pasipylė skundai
Kita vertus, anot K.Musteikio, pretekstas tam jau buvo – kitoje gatvės pusėje įstiklintas Lietuvos kooperatyvų sąjungos administracinis pastatas.
Jo pirmajame aukšte iki šiol veikia prekybos centras, todėl K.Musteikis nesitikėjo tokio sujudimo ir tiek priekaištų, kiek vėliau jų sulaukė.
Tačiau užbaigus darbus pasipylė skundai. Į teismą, motyvuodami tuo, kad naikinamos vertingosios kultūros paveldo pastato savybės, kreipėsi Lietuvos architektų rūmai.
Išsikišusi kampinė pastato dalis pietrytinėje pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta pirmojo aukšto dalis pažeista įstiklinant atvirą pastato pirmojo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis, – taip skambėjo priekaištai bendrovei, išdėstyti skunde teismui.
„Su advokate kreipėmės į Lietuvos architektų rūmus, kad mums paaiškintų, kas blogai. Taip, išsikišusi kampinė pastato dalis uždengta, tačiau nepaslėpta.
Manome, kad tikslas buvo pamokyti architektus ir mus. Gavome savivaldybės, Kultūros paveldo departamento leidimus, Nacionalinės žemės tarnybos leidimą atstatyti buvusį įėjimą – visi planuojami darbai buvo griežtai vertinami, paveldosaugininkų atstovė buvo atvykusi į vietą, tikrino, ar ten buvo durys.
Yra išlikusių nuotraukų, kuriose aiškiai matyti metalinės bėgant laikui aprūdijusios durys“, – kalbėjo verslininkas.
Reikalo ėmėsi prokurorai
2020 metais Lietuvos aukščiausiasis teismas konstatavo, kad Lietuvos architektų rūmai (LAR) neturėjo teisės ginčyti sprendimų dėl saugomo pastato įstiklinimo, nes jie priimti anksčiau, nei Architektų rūmams suteikta galimybė ginti viešąjį interesą.
Architektūros įstatymo nuostatas, suteikiantis LAR teisę ginti viešąjį interesą, įsigaliojo 2017-ųjų lapkričio 1 dieną.
Tuomet ginti viešąjį interesą ėmėsi Generalinė prokuratūra: prašymas toks pat – pašalinti statybos padarinius.
„Nesvarbu, kad specialistai suderino. Kas dabar viską nugriaus ir kiek tai kainuos?“ – stebėjosi K.Musteikis.
Kas dieną – 100 eurų bauda
Šįmet gegužės mėnesį teismas darsyk konstatavo, kad bendrovė „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas“ savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo nugriauti tarp pastato kolonų išlietą pamatą, plytelių dangą, stiklo sienas su durimis.
Pasak K.Musteikio, jį jau pasiekė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymas viską sutvarkyti, kitaip teks mokėti po 100 eurų už kiekvieną pradelstą dieną.
Kaip pažymėjo verslininkas, pagal įstatymus jis dar turi teisę skųsti sprendimą, todėl kyla pagrįstas klausimas: kieno ranka taip skubina reikalus?
Yra lygūs ir lygesni
„Paryžiuje, Londone prie vertingų pastatų fasadų leidžiama montuoti lauko žaliuzes, kad žmonės galėtų prisėsti. Saugokime paveldą, bet nepamirškime ir šiandienos žmonių poreikių.
Yra daug valdininkų, kurie projektus vertina remdamiesi tuo, ar jiems patinka, ar ne.
Įstatymų negalima peržengti, bet jei įstatymai leidžia – gink savo sprendimus, kodėl bijai? – dėstė verslininkas. – Nesu paveldo niokotojas.
Gedimino prospekte yra ir daugiau įstiklintų pastatų. Šis pastatas nesugriautas, nepristatyta papildomų aukštų. Jei reikės, laikinąsias konstrukcijas panaikinsiu ir įrengsiu lauko kavinę.
Tik man nerimą kelia tai, kad yra lygūs ir lygesni. Jei išduotas leidimas, bauskite valdininką, kuris jį išdavė.
Svarbiausia – visi pasirašė ir tikrai daug tikrino. O kai reikia, tuomet niekas nebenori prisiimti atsakomybės.“
Cokoliniame aukšte įrengto kito baro savininkas nerimavo, kad jeigu bus liepta panaikinti įėjimą, barą teks uždaryti. Jis svarstė, kad galbūt užteks sveiko proto šią situaciją įvertinti iš naujo.
Penktojo aukšto nepastatė
Pastatas Gedimino pr. 27 pastatytas 1938 m. pagal architektų Stanislovo Murčinsko ir Ježio Soltano projektą. Tai vienas ryškiausių Vilniaus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių.
Beje, korpusas, esantis A.Jakšto gatvėje, neužbaigtas. Išlikusioje istorinėje medžiagoje pastato savininkams pavyko surasti, kad autoriai buvo suprojektavę penktąjį aukštą, tačiau dėl kažkokių priežasčių jo nepastatė.
Iki šių dienų, jau daugiau nei 80 metų, uždengtas laikinas, kitos konstrukcijos stogas.
Į Kultūros vertybių registrą pastatas įtrauktas 1993 metais.
