„Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas teigia, kad auganti vidutinė kaina neturėtų tapti priežastimi šiandien nepirkti nuosavo būsto. Anot jo, konkrečių butų kainos buvo ir yra gana skirtingos, o geopolitinė situacija ir su ja susijusi infliacija, statybinių medžiagų rinkos pokyčiai, neteikia vilčių, kad nekilnojamojo turto kainos mažės. Be to, jei kainos ir mažėtų, tai nepadengs nuomai išleistų pinigų.
Ką vertėtų matyti už vidutinės kainos?
Kaip skelbia Statistikos departamentas, per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo fiksuotas kiek mažesnis parduodamo būsto sandorių skaičius, bet tai nestabdo naujo gyvenamojo būsto statybos – pastatyta 2 080 naujų gyvenamųjų namų su 3 198 butais, iš kurių 32,8 proc. yra Vilniuje. Per tą pati laikotarpį iš pradėtų statyti 1 813 naujų gyvenamųjų namų su 5 185 butais, Vilniuje yra 42,7 proc.
Tad ieškant būsto pirmiausia reikia apsispręsti, kokiame bute norėtumėte gyventi. Rinkoje siūlomi ekonominiai, vidutiniai ir prestižiniai butai. Nuo to, kokių butų rinkoje daugiau atsiranda, keičiasi ir vidutinė būsto kaina.
Kaip teigia nekilnojamojo turto ekspertai, jei rinkoje yra daugiau ekonominės klasės būsto, pigesni butai mažina vidutinę būsto kainą ir gali susidaryti įspūdis, kad kaina nedidėja. Ir atvirkščiai, jei rinkoje atsiranda daugiau prestižinių ir brangesnių butų, vidutinė kaina išauga ir susidaro įspūdis, kad būstas labai sparčiai brangsta.
Kitas klausimas, į kurį renkantis būstą reikia atkreipti dėmesį, yra gyvenamojo namo vieta. Nekilnojamojo turto agentūros Ober-Haus duomenimis, gegužės mėnesį naujos statybos vieno kambario butų kainos, priklausomai nuo vietos, skyrėsi beveik 60 proc. Kvadratinis parduodamo buto Vilniuje su daline apdaila metras nuo buvo nuo 1600–2000 iki 3700–5500 eurų.
Taigi nuosavas būstas – reali ir įgyvendinama svajonė – būsto rinka Vilniuje siūlo platų pasirinkimą. Juo labiau, kad nekilnojamojo turto rinkoje – nemaža butų, esančiuose senos statybos gyvenamuosiuose pastatuose, pasiūla. Vieno kambario kvadratinio metro kaina net prestižiniuose sostinės rajonuose yra 25–30 proc. mažesnė.
Pigimo tendencijų neįžvelgia
Taigi, kaip teigia nekilnojamojo turto analitikas Tomas Sovijus Kvainickas, tikėtis būsto pigimo nevertą. Naujo būsto kainų augimą lemia kelios priežastys: neapibrėžta geopolitinė situacija, infliacija ir dėl karo Ukrainoje rekordiškai išaugusios statybinių medžiagų kainos. Juk vienos svarbiausių statybinių medžiagų tiekėjų buvo Rusija, Baltarusija, Ukraina. Dėl sankcijų prekybos santykiai nutraukiami su Rusija ir Baltarusija, o prekybiniams santykiams su karo niokojama Ukraina atstatyti prisireiks laiko. Nekilnojamojo turto plėtotojams aišku, kad statybų išlaidos nemažės ir kad pigiau būsto nepastatyti.
Prie būsto kainų augimo prisidėjo įvestas infrastruktūros plėtros mokestis.
Anksčiau Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai savarankiškai įrengdavo infrastruktūrą ir jiems būdavo taikomas nedidelis socialinės infrastruktūros mokestis.
Motyvuojant, kad tai iškreipia rinką, nes pirmiesiems plėtotojams tekdavo į infrastruktūrą investuoti didesnes sumas, nustatyta nauja tvarka – statytojai turi sumokėti infrastruktūros įmoką. Statant daugiabučius gyvenamuosius namus prioritetinėse, geresnę išvystytą infrastruktūrą turinčiose Vilniaus miesto teritorijose įmokos tarifas siekia 30 neprioritetinėse zonose – 50 ir į gyvenimą sugrąžinamose pramoninėse zonose 18 eurų už kvadratinį metrą.
Statybos išlaidas didina ir poreikis statyti aukštesnės energetinės klasės namus, ir žadamos kelti palūkanos. Visa tai rodo, kad nekilnojamojo turto rinkoje nėra požymių, jog naujo būsto kainos gali mažėti, nes nė vienas nekilnojamojo turto plėtotojas nedirbs nuostolingai ir visas tas išlaidas įskaičiuoja į parduodamo būsto kainą.
Pirkimas ekonomiškiau už nuomą
Nepaisant visų nekilnojamojo turto rinkos svyravimų, kurie ekspertų pastebėjimu buvo, yra ir bus visais laikais, sprendžiantiems klausimą pirkti būstą ar nuomoti, analitikai pataria rinktis pirkimą. Viena tokios rekomendacijos priežastis – šių metų pavasarį išaugusios būsto nuomos kainos, nes vienu metu Vilniuje reikėjo apgyvendinti apie 20 tūkst. nuo karo bėgančių ukrainiečių. Smarkiai išaugusi paklausa sumažino pasiūlą ir išaugino kainas. Gyvenimo tiesa – išaugusios kainos prie buvusiųjų nebesugrįžta.
Kita priežastis, skatinanti įsigyti nuosavą būstą, ekonominis naudingumas – dažniausiai nuoma būna didesnė už paskolos įmoką bankui. Todėl užuot kas mėnesį nemažą sumą mokėjus būsto savininkui, tą pačią sumą, o gal ir mažesnę, ekonomiškiau skirti paskolos įmokai, įsigyjant nuosavybę. Savas nekilnojamasis turtas Lietuvos gyventojams yra ir pastovumo bei saugumo garantas.
