Pykdo nuomotojų pageidavimai
Socialiniame tinkle butų nuomos grupėje pasirodęs skelbimas apie butą Vilniuje, kuris bus išnuomotas tik žmonėms be vaikų, augintinių ir tik kalbantiems lietuviškai, kilo diskusija, kodėl būstų savininkai taip baiminasi nuomininkų su vaikais, gyvūnais ar užsieniečių.
Prancūzijoje butą besinuomojanti lietuvė Audrė stebėjosi, kaip galima nenuomoti buto turintiems vaikų. Prancūzijoje viskas kitaip: butai čia įprastai nuomojami be baldų, noriai priimamos šeimos su vaikais ar augintiniais. Panašiai, anot Audrės, ir Graikijoje, kur ji su vyru ir vaiku taip pat laikinai gyveno.
Nuomojamame būste galima daryti net ir remontus, tačiau patalpas, išsikraustant, privalu grąžinti tokias, kokios buvo įsikraustymo dieną, švariomis sienomis ir pan.
Diskriminacija pripažįstama ne visuomet
Kaip portalui lrytas.lt komentavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje sulaukiama paklausimų raštu arba skambučių dėl nuomos skelbimuose nurodomų sąlygų, kad nenuomojama ukrainiečiams arba, atvirkščiai, nuomojama būtent ukrainiečiams. Sulaukiama ir klausimų dėl nuomos su vaikais.
Būsto nuomos rinkoje, kaip ir kitose srityse, galioja Lygių galimybių įstatymas. Pagal jį, paslaugų teikėjai (įskaitant nuomotojus) visiems vartotojams privalo sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas, garantijas nepaisant asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
Tuo atveju, kai skelbiamas prierašas, jog būstas nuomojamas Ukrainos piliečiams, o dėl to Lietuvos piliečiai galimai jaučiasi atsidūrę blogesnėje padėtyje, lygių galimybių kontrolierė pradėti tyrimo dėl diskriminacijos negalėtų. Norint nustatyti diskriminacijos faktą, reikia palyginti kelis skirtingus tapatybės bruožus (pavyzdžiui, tautybes) turinčius žmones ir įvertinti, ar tokiomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis jie traktuojami vienodai.
Karo pabėgėliai iš Ukrainos atvyksta be pačių būtiniausių daiktų, vos atvykę neturi vietos gyventi, vaikai ir suaugusieji gali turėti labai specifinių poreikių. Nuo karo bėgančių žmonių negalime lyginti su kitais asmenimis, t. y. tais, kurie nebėgo nuo karo. Kadangi aplinkybės nepalyginamos, skirtingos sąlygos, pavyzdžiui lengvatos, nėra laikomos diskriminacija.
Pastebėję (-usios) netinkamai suformuotus būsto nuomos skelbimus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai (-ės) susiekia su skelbimų autoriais ir paragina diskriminacinius kriterijus pašalinti.
Kadangi Lygių galimybių įstatyme išvardytų galimų diskriminacijos pagrindų sąraše nėra šeiminės padėties, lygių galimybių kontrolierė negalėtų pradėti tyrimo dėl atsisakymo išnuomoti būstą vaikus auginantiems asmenims.
Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas, pagal kurį „Nuomotojas neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį arba ją pratęsti ar nustatyti sunkesnes nuomos sąlygas vien tuo pagrindu, kad nuomininkė ar jos šeimos narė yra nėščia arba nuomininkas ar jo šeimos narys turi vaikų, išskyrus atvejus, kai nuomotojas negali išnuomoti gyvenamosios patalpos dėl jos arešto ar dydžio.“
Nuotomojai renkasi, pageidavimų – ne vienas
NT brokerė Justina Zabarauskienė pasakojo, jog dažnai pasitaiko atvejų, kai savininkai nenori nuomininkų nei baltarusių, nei rusų, argumentuodami, jog neketina veltis į politiką.
„Kadangi Vilniuje nuomos rinka – daugiausia privačių asmenų rankose, galbūt, ateityje situacija keisis, bet privatūs savininkai ir sprendžia, ką įsileisti į savo butą. Jie turi tam teisę. Įprastai skelbime nurodoma, jog prioritetas – lietuviškai kalbantys nuomininkai. Jeigu nebūtų nurodyta, skambučių būtų bent pusšimtis, visiems turėčiau pasakyti „ne“, – paaiškino NT brokerė.
Tobulas nuomininkas, pašnekovės žodžiais, dirbanti mergina, neturinti augintinių ir nerūkanti.
J. Zabarauskienė patvirtino: jei tik gali rinktis, didelė dalis nuomojamų butų savininkų nenori nei šeimų su vaikais, nei išsiskyrusių. Kalbant apie pastaruosius, dažnai žmonės susitaiko, lieka tuščias, tik ką išsinuomotas, butas.
NT brokerė prisiminė atvejį, kuomet tik po skyrybų, dar su daiktais automobilyje, vyras atvyko pasirašyti būsto nuomos sutarties. Galiausiai, kylant liftu, atsiprašė – persigalvojo.
Kalbant apie studentus, renkamasi dar kitaip. Pasak brokerės, normalu organizuoti interviu, panašiai kaip darbinantis. „Kai sakoma, jog nuomininkus renkasi pagal gražias akis, iš dalies taip ir yra.
Pirmasis testas, ar į svetimą butą atėjęs žmogus mandagus, ar bent jau ketina nusiauti batus, kokius klausimus užduoda, kaip apžiūri butą, ar elgiasi subtiliai, ar iškart lenda į privačią kito žmogaus erdvę. Patvirtinus, kad butas tinka, pateikiama asmeninių klausimų: kuo užsiima, jei nuomotis ketina pora, labai normalu paklausti, kiek laiko kartu, ar ketinimai rimti. Jeigu išsiskyrę, kada“, – paaiškino brokerė.
Pasak pašnekovės, nuoma – ilgalaikė, todėl privalu atsirinkti žmones, kuriems patikėsi didelės vertės turtą, antra, su kuo norėsis spręsti buitines problemas. Nuomotojai tikisi, kad prireikus nereikės skubėti keisti perdegusios lemputės ar sugedusios dušo galvutės.
Dažnas išties pageidauja, kad nuomininkas būtų be augintinių, pastaruoju metu norima būstą nuomoti statybininkams, kad, pavyzdžiui, laisvu laiku galėtų paremontuoti nuomojamą butą.
Anot brokerės, šiuo metu būsto nuomai masiškai ieško baltarusiai, daug ukrainiečių grįžta atgal į gimtinę.
Visais atvejais prioritetas, pasak J. Zabarauskienės, lietuviai, vien dėl kalbos barjero. „Pavyzdžiui, močiutė įsileidžia į nuomojamą butą užsienietį. Kaip apmokėti sąskaitas? Kaip išaiškinti komunalinių mokesčių apmokėjimą, paprastai, tenka tą daryti už jį. Viename butų gyveno užsienietis, vyko hidrauliniai bandymai, nebuvo karšto vandens. Jis išsigando, kas nutiko, o nuomotojams iššūkis: kaip anglų kalba paaiškinti, kad pas mus tokie bandymai normalu, – dėstė pašnekovė. – Jei žmogus nekalba ta kalba, jis turi teisę rinktis, ne diskriminuoti, bet rinktis nuomininkus. Juk ir darbuotojus įmonės renkasi: ne tik pagal kvalifikaciją, bet ir asmenines savybes.“
Brokerė išdavė, jog dažnai, derindama nuomos sutartį, bando testuoti, kaip žmogus gali elgtis kilus konfliktui. „Mane samdo ne tik surasti nuomininką, bet atrinkti geriausią, kas yra kur kas svarbiau. Išsirinkti nesunku, prie kiekvieno nuomojamo buto – eilė. Vyksta nuomojamų butų medžioklė. Neatsistebiu, kas darosi nuomos rinkoje, ir ko tikėtis rugpjūtį“, – reziumavo pašnekovė.
