Ukrainoje vykstant karui kauniečiai pasvarsto, kur reikėtų slėptis, jei kiltų reali bombardavimo iš oro grėsmė.
Savivaldybės atstovai jau paženklino požemines perėjas ir jose siūlo slėptis oro ar uragano pavojaus atvejais.
Šiose priedangose slėptis būtų galima tik trumpai, todėl yra ir sąrašas pastatų, kurie laikomi kolektyvinės apsaugos statiniais ir kur būtų galima prisiglausti kiek ilgesniam laikui.
Yra net vanduo ir tualetas
Kaune prie 8 požeminių perėjų atsirado lentelės su užrašais „Priedanga“. Tai reiškia, kad jose galima slėptis nuo gresiančio oro pavojaus ar uragano.
Kauniečiai skirtingai vertina tokių priebėgų patikimumą.
Viena geriausiai įrengtų požeminių perėjų yra prie geležinkelio stoties. Atrodo, kad jos sienos ir kitos konstrukcijos storos, tvirtos. Taip pat požemyje yra vanduo, tualetas.
„Manau, kad ši požeminė perėja su keliomis atšakomis yra patikima. Tiesa, jos durys ir langai virš įėjimo stikliniai, stiklas greičiausiai sudužtų, bet požemyje esančių žmonių nesužeistų, todėl čia slėptis gal ir būtų verta“, – sakė perėjoje sutikta kaunietė Betina Mykolaitytė.
Tačiau moteris pastebėjo, kad ši požeminė perėja tuo pat metu gali būti ir nesaugi, nes greta yra geležinkelis, kurį karo metu greičiausiai būtų siekiama sunaikinti.
Kur slėptis – gyventojai nežino
Dar viena požeminė perėja, kuria naudojasi daug kauniečių, yra Savanorių ir Taikos prospektų sankirtoje netoli Aklųjų ir silpnaregių centro. Kaunietis Rimantas Kugevičius džiaugėsi, kad ši perėja neseniai suremontuota, patekti į ją patogu, tad jei reikėtų trumpam pasislėpti, bėgtų į ją, nes gyvena visai netoli.
„Mano daugiabutyje yra rūsys, bet gyventojai jį užgriozdinę“, – apgailestavo vyras.
Visai kitokios požeminės perėjos yra miesto centre. Jos trumpesnės ir kauniečiams atrodo, kad mažiau patikimos.
„Man kyla abejonių, kad požeminėje perėjoje, jungiančioje Vilniaus gatvę, arba panašiuose tuneliuose po Karaliaus Mindaugo prospektu būtų saugu. Perėjos nėra ilgos, perpučiamos vėjo“, – svarstė kaunietis Andrius.
Žaliakalnio gyventoja Ona Kučinskienė, pastebėjusi ženklą „Priedanga“ prie požeminės perėjos greta Aukštaičių gatvės, buvo įsitikinusi, kad tokia slėptuvė gali būti tik trumpalaikė.
„Pavojaus atveju reikėtų ieškoti patikimesnės priedangos, bet kur, pavyzdžiui, Žaliakalnyje tokios yra, nežinau“, – sakė moteris.
Yra ir privalumų, ir trūkumų
Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros instituto mokslo darbuotojas Remigijus Lazauskas paaiškino, kad nei Kaune, nei kitur Lietuvoje, nėra tikrųjų slėptuvių, kurios apsaugotų nuo tiesioginių smūgių iš oro – bombardavimo.
„Turime priedangų – šiais ženklais pažymėtų požeminių perėjų bei kolektyvinės apsaugos statinių ir patalpų. Jos skirtos žmonėms apsaugoti nuo oro smūgio bangos, nuolaužų, kitų smūgių iš oro padarinių, bet ne nuo tiesioginio bombardavimo“, – sakė mokslininkas.
Kaune esančios požeminės perėjos, R.Lazausko nuomone, trumpam pasislėpti yra tinkamos. Iš oro sunku suprasti, kad tai erdvės po žeme. Tiesa, jos skirtingos, turi ir savo privalumų, ir trūkumų.
„Kuo daugiau tokiose perėjose atšakų ir kuo jos ilgesnės, tuo daugiau žmonių jose gali pasislėpti ir jaustis saugesni, nes gali būti toliau nuo įėjimų į požemines perėjas. Tačiau jei jos būtų sugriautos, pasiekti sužeistus žmones užtruktų ilgiau. Pagalbą greičiau pavyktų suteikti žmonėms, esantiems trumpesnėse ir paprastesnėse perėjose, tokiose, kaip esančios po Vilniaus gatve ar po Karaliaus Mindaugo prospektu“, – kalbėjo statinių inžinierius konstruktorius R.Lazauskas.
Požeminės geležinkelio ir autobusų stočių perėjos atrodo lyg ir masyvesnės, patikimesnės, bet jos yra greta pastatų, kurie požemines erdves gali užgriūti. Be to, šie objektai gali būti bombarduojami aktyviau nei kitos paskirties pastatai.
„Nemažoje dalyje Kauno mokyklų, darželių, kitų visuomeninės paskirties pastatų yra neblogi rūsiai, vanduo, tualetai, kai kur net dušai. Tokios slėptuvės tinkamos būti ilgesnį laiką. Pavyzdžiui, teko lankytis Kauno karininkų ramovės rūsiuose. Jie erdvūs, tinkami kurį laiką slėptis“, – tikino mokslininkas.
Bene blogiausia situacija, pasak R.Lazausko, yra daugiabučiuose. Jų rūsiai labai ankšti, daug mažų patalpų, todėl žmonės juose galėtų tik stovėti ar sėdėti.
Reikia skubių pataisų
„Iki šiol projektuojant naujus pastatus nebuvo reikalavimo, kad po jais būtų laikinos slėptuvės, bet karas Ukrainoje parodė, kad tokie reikalavimai turi atsirasti kuo skubiau. Taip yra Skandinavijos šalyse, ten įrengti slėptuves reikalaujama“, – pasakojo mokslininkas.
R.Lazausko nuomone, įrengti tikrus bunkerius, kur galėtų slėptis miestiečiai, kainuotų labai brangiai ir to net neapsimokėtų daryti, nes šie objektai tiesioginių šiuolaikinių oro atakų neatlaikytų. Bet slėptuvių, kurios apsaugotų nuo antrinio oro atakų poveikio, reikėtų kuo daugiau.
Dar tik renka duomenis apie pastatus
Raminta Jančauskaitė, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja:
„Visos Kauno požeminės perėjos tinka slėptis nuo oro ir uragano pavojaus. Artimiausiu metu jose papildomai ko nors remontuoti ar keisti neplanuojama.
Mieste yra ir 250 kolektyvinei apsaugai tinkamų pastatų ar patalpų. Tai darželiai, mokyklos, maldos namai, įvairios kitos visuomeninės paskirties pastatai, kai kurie fortai. Visą sąrašą galima rasti savivaldybės interneto svetainėje.
Prie pastatų yra pažymėta, kuriuose yra rūsiai, cokoliniai aukštai ar rūsiai, tinkantys slėptis. Prie kai kurių objektų parašytas žodis „Ne“. Tai reiškia, kad statiniuose nėra rūsių, cokolinių aukštų arba juose esantys rūsiai netinkami gyventojams slėptis.
Šiuo metu renkami duomenys apie pastatus, turinčius rūsius ar cokolinius aukštus. Surinkus informaciją bus sprendžiama apie jų tinkamumą priedangai.“
