Pirmiausia ji suteikiama tada, kai po renovacijos daugiabutis pasiekia ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę – sutaupo 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Tokių daugiabučių gyventojams valstybė kompensuoja 30 proc. išlaidų. Pasiekti šiuos rodiklius ir gauti paramą jums padės stogo ir išorinių sienų šiltinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, balkonų bei bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas ar langų keitimas ir kt.
Dar 10 proc. parama suteikiama, kai daugiabutyje įrengiamas atskiras arba modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma arba pakeičiama šildymo sistema butuose ar kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.
Taip pat visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.
Kam renovacija yra nemokama?
Valstybės parama svarbi visiems gyventojams, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, ne visada gali padengti likusias išlaidas, todėl daliai jų valstybė suteikia 100 proc. paramą.
„Šiems butų savininkams yra padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos. Tiesa, norėdami išlaikyti teisę į šildymo kompensaciją ir gauti paramą būstui atnaujinti asmenys privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti“, – teigia Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai. Teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos nuo 2022 m. pradžios sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – du kartus padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, nevertinamas asmens turimas turtas.
„2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu.
Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo ir 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą bei palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. eurų, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms – 1,8 mln. eurų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas T.Kavaliauskas.
Įgyvendinus šiuos pokyčius teisę gauti kompensacijas už šildymą, kartu ir dalyvauti renovacijoje nemokamai, įgijo ir dalis vidutines pajamas gaunančių šalies gyventojų.
Parama teikiama ir alternatyviems energijos šaltiniams
Pastarojo kvietimo renovuoti daugiabučius metu valstybė sudarė daugiau galimybių butų savininkams tapti mažiau priklausomiems nuo išorinių tiekėjų ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Tai galima padaryti įsidiegiant alternatyvius energijos šaltinius: šilumos siurblius, saulės kolektorius ar jėgaines ir kt. Po renovacijos tokie daugiabučiai apsirūpina energija šilumai ar karštam vandeniui, o valstybė šiems projektams skiria dar 30 proc. paramą.
Lengvatinės sąlygos pasiskolinti
Gyventojams taip pat sudaromos ir lengvatinės sąlygos pasiskolinti renovacijos išlaidoms padengti. Šio kredito metinė palūkanų norma pirmus 5 metus neviršys 3 proc., paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti papildomi mokesčiai.
Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti pirma sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Taip pat butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t.y. paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.
Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 614 99 699.
