Atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus apie tai, kokie pokyčiai laukia Seimui priėmus teisės aktų pakeitimus.
Kodėl vykdoma valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reforma?
Šis procesas būtinas dėl kelių priežasčių. Viena jų – neefektyvus politikos formavimas. Politiką teritorijų planavimo ir statybos srityse formuoja ir šiuos procesus koordinuoja Aplinkos ministerija. Tačiau su jų įgyvendinimu susijusią politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo ir nekilnojamojo turto kadastro srityse formuoja Žemės ūkio ministerija.
Abi institucijos kaupia duomenis, apimančius tą pačią informaciją, bet ji valdoma ir naudojama nenuosekliai. Procesą valdant vienai institucijai galima sukaupti apibendrintus ir tikslesnius duomenis, kurie bus pritaikomi efektyviau, o tarpusavyje glaudžiai susijusių teritorijų planavimo, žemėtvarkos, statybos ir kitų sričių teisinis reguliavimas bus nuoseklesnis, geriau suderintas.
Kita priežastis – įgyvendindama valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių rengimo srityse, NŽT kontroliuoja savo pačios priimamų sprendimų teisėtumą.
Tai prieštarauja teisėtumo ir kitiems principams, įtvirtintiems Teisėkūros pagrindų įstatyme. Pavyzdžiui, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus NŽT teritorinis padalinys ir išduoda projektų rengimo reikalavimus, ir derina projektų sprendinius. Priimtus sprendimus tikrina NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, o nustačius savo padarytus pažeidimus, pati NŽT kreipiasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.
Trečia priežastis – šiuo metu esanti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo politika mažina investuotojų ar finansuotojų pasitikėjimą valstybinėje žemėje įgyvendinamais projektais, dėl to mažėja investicijų, prastėja sąlygos savivaldybėms užtikrinti vietos gyventojų poreikius.
Kokie pasikeitimai numatomi, įgyvendinus valstybinės žemės naudojimo ir valdymo reformą?
Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmuoju, nuo 2023 m. sausio 1 d., Aplinkos ministerijai būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT pavaldumą.
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės miestų administracinėse ribose taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis). Pagal projektą kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai išliktų tie patys, kaip ir galiojančiame Žemės įstatyme, išskyrus valstybės įmonę – Valstybės žemės fondą. Jo funkcijas nuo 2023 m. sausio 1 d. perimtų valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. taptų visų valstybinių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, išskyrus miestuose, patikėtiniu.
Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdytų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Numatyta, kad savivaldybių bei valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro, kaip valstybinės žemės patikėtinių, turinčių teisę perduoti žemę naudoti tretiesiems asmenims, priežiūrą ir kontrolę vykdytų NŽT.
Antruoju etapu planuojami kokybiniai pokyčiai, kurie sudarys sąlygas visuomenei ir savivaldybėms reikalingoms iniciatyvoms įgyvendinti, kartu pagerins verslo, ekonomikos, teritorinės infrastruktūros vystymo prielaidas.
Ar perduodamoms NŽT funkcijoms įgyvendinti reikės steigti naujas įstaigas?
Ne, NŽT vykdomą žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją numatoma perduoti VTPSI, kuri šiuo metu vykdo NŽT artimą veiklą. Vienintelė nauja institucija, kuriai siūloma deleguoti valstybinės žemės ūkio paskirties patikėtinio funkcijas – Žemės ūkio ministerijai pavaldi valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). ŽŪDC bus įkurtas Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, sujungiant tris jai šiuo metu pavaldžias valstybines įmones: Valstybės žemės fondą, GIS-Centrą ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą.
Ar išskaidžius funkcijas gyventojams nebus sudėtingiau gauti paslaugas?
Šiuo metu gyventojai norėdami gauti su valstybine žeme susijusias paslaugas turi kreiptis į keletą institucijų. Pavyzdžiui, kai asmeniui reikalingas statybos leidimas, šis klausimas sprendžiamas savivaldybėje, NŽT, Kultūros paveldo departamente, VTPSI, kitose įstaigose.
Keletas NŽT vykdomų funkcijų bus paskirstomos institucijoms taip, kad gyventojams sprendimai būtų priimami paprasčiau, paslaugos būtų teikiamos efektyviai, jaučiant atsakomybę už priimtus sprendimus. Gyventojams procedūros nebus sudėtingos, priešingai, siekiama įgyvendinti vieno langelio principą. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės ir statinių statybos valstybinės priežiūros funkcijos bus sutelktos vienoje institucijoje.
Aplinkos ministerijai perdavus valstybės politikos formavimą nekilnojamojo turto kadastro srityje, bus užbaigta darbų sekos grandinė, pradedant nuo žemės sklypo suformavimo (teritorijų planavimo politika), statinio ar pastato suprojektavimo (architektūros ir urbanistikos ir jų priežiūros politika), statinio ar pastato statybos (statybos ir jos priežiūros politika) ir baigiant darbų seką nekilnojamųjų daiktų registravimu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre.
Ar rengiant valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformą buvo atliekama kaštų ir naudos, finansinės naštos valstybei ir savivaldybei analizė?
Taip, rengiantis reformai atliekamos visos reikalingos analizės. Planuojama, kad pokyčiams įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks, tam numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei NŽT skiriama dabar. Priskyrus atskiras NŽT funkcijas atitinkamą patirtį ir kompetenciją turinčioms specializuotoms institucijoms, planuojama, kad lėšos bus panaudojamos efektyviau.
Ar dėl NŽT pertvarkos savivaldybėms teks papildoma finansinė našta?
Planuojama, kad papildomų lėšų neprireiks. Siūlomų pakeitimų įgyvendinimui numatoma skirti ne daugiau biudžeto lėšų, nei šiuo metu skiriama NŽT. Bus naudojami asignavimai, skirti NŽT vykdomoms funkcijoms vykdyti.
Kaip bus užtikrinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas ir naudojamas tenkinant viešąjį interesą, visuomenės poreikius, o ne tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus, poreikius?
Siūloma pertvarka siekiama racionalesnio valstybės turto tvarkymo, jo tausojimo ir didesnės naudos visuomenei, priimant integruotus, tarpusavyje suderintus žemės valdymo, žemėtvarkos, teritorijų planavimo, statybos, nekilnojamojo turto kadastro ir kitus sprendimus. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad savavaldi teritorinė bendruomenė yra visos valstybinės bendruomenės – pilietinės tautos dalis, todėl savivaldybių – teritorinių bendruomenių viešojo intereso negalima priešpriešinti visos valstybinės bendruomenės viešajam interesui, kurį pagal savo kompetenciją turi garantuoti ir valstybės institucijos.
Taip pat svarbu, kad vietos savivalda suponuoja tam tikrą veiklos laisvę ir savarankiškumą, nepriklausomumą nuo valstybės valdžios institucijų, tačiau ši laisvė nėra beribė, o savarankiškumas nereiškia galimybės ignoruoti valstybės interesus.
Ar tikrai reikalinga tokia pertvarka, jei savivaldybės jau šiandien turi visus įrankius planuoti savivaldybės teritorijos plėtrą rengiant savivaldybių ar jos dalių bendruosius planus, galimybę planuoti teritorijas, reikalingas įgyvendinti socialinius, kultūrinius, ekologinius, ekonominius ir kitus vietos bendruomenės interesus?
Teritorijų planavimas yra reglamentuotas teisės aktais, tačiau savivaldybės dažnai susiduria su kliūtimis įgyvendinant plėtros projektus, kurių tikslas ne tik padėti kurtis ar plėstis konkurencingiems verslams, bet ir naujų mokyklų, darželių, socialinių paslaugų centrų kūrimas, kultūros, sporto ir kitų erdvių steigimas. Procesai sustoja ir kartais stringa, kai iš valstybinės žemės patikėtinio NŽT reikia gauti įvairius sutikimus, pažymas, pritarimus. Tai ypač aktualu, kai plėtros projektas finansuojamas iš ES struktūrinių fondų.
Vietos savivalda atliks ne formalų, o realų valstybinės žemės šeimininko vaidmenį ir bus labiau motyvuota racionaliai ir efektyviai naudoti teritorijas. Kaip minėta, teritorijų planavimas ir savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas pagal Vietos savivaldos įstatymą yra savarankiška savivaldybės funkcija. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad ir kokiu mastu tam tikros funkcijos vykdymas būtų perduotas savivaldybėms, valstybei pagal Konstituciją išlieka pareiga užtikrinti, kad ši funkcija būtų tinkamai vykdoma.
Kaip bus užtikrinta, kad savivaldybėms priimant sprendimus teisės aktų nuostatos bus vienodai suprantamos ir taikomos?
Vienodą sprendimų priėmimo praktiką tiek savivaldybėse, tiek NŽT teritoriniuose skyriuose užtikrina teisinis reguliavimas, apibrėžiantis reikalavimus procedūroms ir sprendimams. Ir dabar savivaldybės vykdo įvairias visuomenei svarbias funkcijas (pavyzdžiui, išduoda statybą leidžiančius dokumentus, tvirtina teritorijų planavimo dokumentus ir kt.), kurių vienoda praktika užtikrinama teisės aktais, taip pat ir metodinėmis, konsultavimo, mokymų, kontrolės priemonėmis.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad savivaldybių veiklos negalima supriešinti su viešuoju interesu, o pasitaikantys atskiri sprendimų neteisėtumo atvejai turi būti ir yra tiriami valstybės įgaliotų institucijų.
Kaip bus įgyvendinami ypatingos svarbos valstybės projektai, kurie yra ne vienos savivaldybės teritorijoje?
Kai valstybinė žemė reikalinga Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems ar regioninės svarbos projektams, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti ar kitiems valstybei svarbiais laikomiems projektams, savivaldybei patikėjimo teise miestuose perduota valstybinė žemė perduodama NŽT.
Gavusi informaciją apie žemės poreikį valstybei tenkinant viešąjį interesą, NŽT raštu apie tai informuoja savivaldybę ir pateikia Vyriausybei nutarimo projektą dėl savivaldybės patikėjimo teisės pasibaigimo. Vyriausybei priėmus šį nutarimą, nuo jo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės patikėtiniu laikoma NŽT.
Ar įvertintos korupcijos atsiradimo rizikos prieš perduodant valstybinės žemės valdymą savivaldai?
Šiuo metu savivaldybes kontroliuoja ir jų veiklą prižiūri Vyriausybės atstovų įstaiga, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolė, taip pat pareigūnai specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (prokurorai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai ir kiti). Papildomai įvertinus galimas korupcijos atsiradimo rizikas perdavus valstybinės žemės valdymą savivaldai Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte atsiranda naujas skyrius, kuris nuo 2023 m. gegužės 1 d. reglamentuos savivaldybių, kaip valstybinės žemės patikėtinių, priežiūrą ir kontrolę. Numatyta, kad tai darys NŽT šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šios nuostatos sudarys sąlygas suvaldyti rizikas, atsiradusias po dalies NŽT funkcijų perdavimo savivaldai.
