Kodėl apskritai Klaipėdoje daug kur trūksta šviesos, neapšviesti gražiausių pastatų fasadai, maža šiuolaikiškų, meniškų apšvietimo sprendimų viešosiose erdvėse, šviesos instaliacijų?
Pažymėtina, kad Klaipėdos miestas buvo pirmasis miestas Lietuvoje, dar 2019 metais parengęs bendrą Klaipėdos senamiesčio ir centrinės dalies apšvietimo schemą. Joje buvo numatyta, kokio aukščio, spalvinio spektro, dizaino šviestuvus galima įrengti įgyvendinant naujus projektus Klaipėdos senamiestyje ir centre (istoriniame Naujamiestyje).
Taip pat pateiktos rekomendacijos apšviesti tam tikrus pastatus, paminklus.
Pasak Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjo Vitalijaus Juškos, šis savotiškas apšvietimo gidas labai pateisino lūkesčius ir tapo stalo knyga Savivaldybės administracijos darbuotojams rengiant ir derinant istorinės miesto dalies gatvių, viešųjų erdvių, pastatų tvarkymo, atnaujinimo projektus.
„Sykiu buvo palikta erdvės ir unikaliems, autoriniams apšvietimo sprendimams kuriant viešųjų erdvių, parkų, skverų projektus“, – sakė V. Juška ir kaip pavyzdinius projektus, įgyvendintus vadovaujantis apšvietimo schema, paminėjo apšvietimo atramas Klaipėdos senamiestyje,
Karlskronos skvere, apšviestą Klaipėdos piliavietę, Herkaus Manto paminklą, taip pat pagal individualius projektus apšviestą Jono kalnelį, Dangės skverą.
Puoselėja šviesesnio miesto idėją
Idėją praturtinti Klaipėdą konceptualesniais šviesos kūriniais puoselėja ir Klaipėdos šviesų festivalį organizuojančios VšĮ „Klaipėdos šventės“ komanda. Įstaigos vadovė Eglė Šulskė „Vakarų ekspresui“ sakė kelianti ilgalaikį tikslą, kad uostamiestyje organizuojamos šventės taptų tvaresnės ir paliktų ne vienkartinį efektą, o ilgalaikį pėdsaką.
„Šviesų festivalis ne kartą parodė, kad Klaipėda kitokioje šviesoje gali atsiskleisti ir parodyti kiek kitokį savo veidą.
Turime minčių, kad Šviesos festivaliui kuriamos instaliacijos galėtų būti ne vienkartinės, o papuošti miestą. Mūsų nuomone, šviečiantys objektai ypač papuoštų pietinę miesto dalį, tačiau atrasti konkrečias erdves – gana ilgas ir sudėtingas, daug derinimų ir finansinių investicijų reikalaujantis procesas. Vis dėlto šią idėją puoselėjame ir tikiu, kad anksčiau ar vėliau įgyvendinsime“, – sakė E. Šulskė.
Nėra paprasta
V. Juška sutiko, kad ir Klaipėdos senamiestyje, ir Naujamiestyje apšvietimas galėtų kur kas geriau atskleisti architektūros unikalumą ir grožį, tačiau gražiai apšviesti pastatų fasadus, anot jo, nėra taip paprasta.
„Remiantis minėta schema, numatyta dalį apšvietimo įrengti ant pastatų fasadų, tačiau dauguma statinių istorinėje miesto dalyje yra paveldosauginiai, o tai reiškia, kad, norint pakabinti Klaipėdos senamiesčiui būdingą žibintą ant sienos, reikia ardyti tinką, sienoje įmontuoti elektros laidą, po to jį paslėpti, uždažyti.
Šiam elementariam darbui reikia gauti krūvą leidimų, pradedant paveldosaugos specialistų, baigiant gyventojų sutikimais.
Patys gyventojai neretai ima būkštauti, ir ne be pagrindo, kad, įrengus apšvietimą, po to nepavyks pritaikyti dažų atspalvio uždažant laido vietą, kad fasadas bus sugadintas. Todėl šiuo metu tokie apšvietimo sprendimai taikomi tik tais atvejais, kai paveldosauginiai pastatai yra atnaujinami„, – pasakojo „Vakarų ekspresui“ V. Juška.
Pigus apšvietimas – kaip pigi dešra
Vienas iš Klaipėdos apšvietimo schemos rengėjų, architektas Mantas Daukšys mano, kad šis dokumentas atsirado per vėlai. „Schema dar nebuvo parengta, o Klaipėdos senamiestyje ir istoriniame naujamiestyje jau buvo įgyvendinta daugybė projektų ir sukurta šviesų spektro, apšvietimo atramų stilių kakofonija, nes kiekvienas projektuotojas teikė savo siūlymus neatsižvelgdamas į visumą.
Patvirtinus bendrą apšvietimo schemą matyti, kad bent jau Klaipėdos senamiestyje atnaujintas apšvietimas yra istoriškai motyvuotas, yra gerų poslinkių. Visgi darnesnio, gražesnio ir labiau matomo rezultato dar teks palaukti“, – svarstė M. Daukšys.
Architekto nuomone, Klaipėdoje, lyginant su kitais miestais, iš tiesų trūksta įdomesnių apšvietimo sprendimų. „Patvirtinus bendrą istorinės miesto dalies apšvietimo schemą, išliko ir kūrybinė laisvė kitokiems meniniams apšvietimo sprendimams, tačiau tol, kol pagrindinis kriterijus projektuojant naujus objektus ar rekonstruojant senus bus kaina, konceptualių apšvietimo sprendimų nesulauksime.
Architektų sąjunga ir pavieniai architektai jau seniai kalba apie būtinybę keisti šią praktiką ir organizuoti architektūrinius konkursus, tačiau mūsų kalbos vis dar nėra išgirstos. Kol bus taupoma, tol projektuojami objektai, taip pat ir jų apšvietimas, bus pigiausias. O pigus apšvietimas, kaip ir pigi dešra, kokybiškas būti negali“, – įsitikinęs M. Daukšys.
Ramus kapinių parko apšvietimas
Klaipėdos skulptūrų parke, pasak Paveldosaugos skyriaus vedėjo, bus įgyvendinamas individualus apšvietimo sprendimas, atitinkantis projekto koncepciją.
Klaipėdos skulptūrų parko atnaujinimo projektą rengė žinoma uostamiesčio architektė Margarita Ramanauskienė, dizaineris Kęstutis Mickevičius. Pastarojo nuomone, akcentinis Skulptūrų parko apšvietimas nedera su ramia kapinių parko atmosfera, kurią norima sukurti atnaujinant šią viešąją erdvę.
Anot jo, rekonstruojant Skulptūrų parką, atsižvelgiama į Vienos konvenciją, kuri numato prievolę pažymėti žuvusių prancūzų, belgų, lenkų karių palaidojimo vietas. „Taip pat kryželiais bus pažymėtos ir lietuvių karių palaidojimo vietos.
O šalia jų yra skulptūros. Kaip atrodys, jeigu šalia kryžių akcentiniu apšvietimu bus išryškinta kokia nors pelėdos skulptūra? Reikėtų keisti tokios skulptūros vietą, o kiekvienas žemės pajudinimas kapinėse yra problema.
Šios erdvės rekonstrukcija planuota taip, kad kuo mažiau būtų judinama žemė, kad tik neužkliudytume masinių palaidojimų. Todėl ir takai bus atnaujinami tose pat vietose, kur jau yra„, – prioritetus „Vakarų ekspresui“ aiškino K. Mickevičius.
Medžiams taip pat trūksta šviesos
Dizainerio teigimu, atkurti senųjų kapinių neketinama.
„Mūsų koncepcija, kad tai turi būti ramybės parkas, kuriame būtų aišku, kad čia buvo kapinės. Memorialinė kapinių erdvė, kurioje bus eksponuojami išlikę senieji antkapiai, informuojama, kokie žymūs žmonės šioje vietoje palaidoti, bus ties Vynerio paminklu.
Kapinių atmosfera jausis rytinėje parko dalyje, kurioje žmonės buvo laidojami ir pokariu ir iki šiol prižiūrimi antkapiai“, – sakė K. Mickevičius.
Anot dizainerio, rekonstruojamame parke medžiai su apšvietimo sprendimais nekonkuruoja. „Želdiniai parke bus tvarkomi ir medžiai kertami atsižvelgiant į kraštovaizdžio specialistės rekomendacijas. Šiuo metu parke greta senų, vertingų medžių priaugę daug savaime užsisėjusių medžių, kurie konkuruoja tarpusavyje dėl saulės šviesos.
Jie stypsta į viršų, tačiau neformuoja lajos. Ateityje iš šios žalios masės nedaug kas išliks. Todėl reikia praretinti medžius taip, kad jie galėtų augti ir formuoti lają. Paradoksas, tačiau, palikus mažesnį medžių kiekį, ateityje turėsime daugiau žalumos“, – tvirtino K. Mickevičius.
Skulptūrų kolekcija nuvertinta
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė apgailestavo, kad atnaujinant parką nenumatyta apšviesti skulptūras.
„Taip, iš tiesų labai skaudu, kad pokariu nelikus vietinių gyventojų kapinės buvo apleistos ir sovietmečiu buvo priimtas drastiškas sprendimas jas sunaikinti, tačiau toje vietoje įkurtas akmeninių Skulptūrų parkas buvo geriausia alternatyva iš visų galimų.
Sukurta įspūdinga XX a. pabaigos meno kolekcija. Klaipėdos skulptūrų parke eksponuojama 116 įvairios tematikos skulptūrų, kurias skulptorių simpoziumų Smiltynėje metu (1977-1991 m.) kūrė 67 garsiausi to meto šalies skulptoriai.
Kiekviena parke esanti skulptūra pasakoja savo istoriją, turi tam tikrą reikšmę, prasmę ar mintį. Liūdina, kad šios unikalios meno kolekcijos vertė nėra aiškiai suvokta. Šį suvokimą užgožia nuoskauda dėl sunaikintų kapinių.
Tad, rengiant Skulptūrų parko atnaujinimo projektą, daugiausia dėmesio skiriama čia veikusių senųjų Klaipėdos kapinių atminimui įprasminti, o į skulptūras dėmesys kreipiamas tik tiek, kiek jos trukdo kapinių kontekstui. Todėl keletas kūrinių bus perkelti į kitas vietas„, – komentavo „Vakarų ekspresui“ S. Simanaitienė.
