Viešojo intereso gynėjai nesibodi ir kovos be taisyklių metodų

Nesibaigiantys įvairių valstybinių institucijų tyrimai ir patikrinimai, nepaliaujamai besipučianti biurokratinės dokumentacijos krūva, viešumoje skambiai ir jau įprastai tik iš vienų lūpų eskaluojant užsitęsusį procesą su vis naujais jo posūkiais – teisingumo prievaizdų dėmesio sulaukusios bendrovės „Gulbinų turizmas“ kasdienybė šiandien primena amerikietiškuosius kalnelius.

Tai, ką pastaraisiais metais teko patirti verslininkams, visai nebepanašu į kilniais tikslais pagrįstą institucinį uolumą – kaip paaiškėjo, valstybės vardu viešąjį interesą ėmusis ginti Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nesibodi net skandalingų metodų.

Nuo 2004-ųjų 15 hektarų sklypą Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritorijoje 99 metams išsinuomojusi bendrovė „Gulbinų turizmas“ diskusijų ir būrio institucijų taikiniu tapo toli gražu ne iš karto.

Verslininkų perimta valdyti visiškai apleista buvusios vaikų poilsio stovyklos teritorija anuomet nelabai kam buvo įdomi – čia vešėjo brūzgynai ir nyko daugiau nei keturios dešimtys apgriuvusių pastatų.

Vien 2005–2007 m. į žemės sklypo sutvarkymą įmonė investavo apie 4,5 mln. eurų, suremontavo ir viešojo naudojimo privažiavimo kelius. Skaičiuojama, kad išvis iki šiol čia investuota bemaž 12 mln. eurų.

Akivaizdu – sostinės pašonėje, Gulbinų ežero pakrantėje, esanti teritorija pasikeitė neatpažįstamai. O įkandin šių pokyčių atsirito ir nemalonumų banga. Teritorijos valdytoją pastaraisiais metais lydi iškalbingas naratyvas – esą vilniečiai prarado galimybę pasivaikščioti išskirtiniame regioninio parko gamtos kampelyje, keliolikos hektarų teritoriją juosia neperregima tvora.

„Nuo 2004-ųjų nuomojamės šį sklypą ir staiga prieš kelerius metus sužinome, kad neva esame žemgrobiai“, – anaiptol ne kuriozišką įmonei situaciją apibendrino bendrovės „Gulbinų turizmas“ direktorius Sigitas Kubilius.

Išties apsilankiusieji šioje vietoje nesunkiai gali įsitikinti: prie ežero prieiti įmanoma, jo link vedantis takas nėra užtvertas, o žvejams čia netgi įrengtos prieplaukos žvejoti.

Didžiulė teritorija prižiūrėta, priešingai nei už tvoros, kur matyti ir aplūžusių medžių, ir sunkiai praeinamų šabakštynų – nepanašu, kad būtų itin patraukli vieta pasivaikščioti ežero pakrante. Juolab kad ir paplūdimiui tinkančio kranto ruožo čia nėra, dalyje sklypo susiformavęs didžiulis šlaitas, kuriame būtų sunku išstovėti.

Net ir institucijų akis badanti tvora, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, skaičiuoja solidų jubiliejų – ji pastatyta 1972, o užregistruota 1978 metais. Dar daugiau – 2008 m. teritorijos valdytojas gavo visus privalomus leidimus šį statinį rekonstruoti, o įgyvendinus darbus jokių pretenzijų iš atsakingų tarnybų nesulaukta.

Bendrovė „Gulbinų turizmas“ skrupulingai įvykdė ir NŽT įpareigojimą, išnuomotame sklype leidžiantį užstatyti ne didesnį kaip 30 proc. plotą – vietoje 44 buvusių statinių iškilus 15-kai naujų objektų, buvo užstatyta 28 proc. žemės.

„Viską darėme pagal įstatymo raidę, tačiau kaskart, neradus pažeidimų, spaudimas vis stiprėjo“, – teigė S. Kubilius. Aplinkos apsaugos departamentas įmonės valdomoje teritorijoje tikrino ir patvirtino, kad pontoniniams tiltams leidimai išduoti. Vilniaus savivaldybės Būsto administravimo skyriui buvo deleguota užduotis apžiūrėti visus pastatus, surašytas kiekvieno jų patikrinimo aktas ir konstatuota – visi pastatai naudojami pagal paskirtį, privalomi higienos pasai išimti.

Savo ruožtu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tikrino, ar laikomasi higienos reikalavimų, buvo tiriami iš baseinų paimti vandens mėginiai. Išvada – higienos normas atitinka.

NŽT savo ruožtu su aplinkosaugininkais dukart iš eilės tikrino, ar neužtvertas ežero šlaitas – pažeidimų nenustatė. Vieną paskutiniųjų patikrinimų surengė pačios NŽT tarnybos atstovai. Aiškintasi, ar sklypas naudojamas pagal paskirtį ir vėlgi konstatuota – žemės nuomos sutartis nepažeista.

S. Kubiliaus skaičiavimu, per pastaruosius penkerius metus įmonė sulaukė mažiausiai aštuonių skirtingų institucijų tikrintojų periodiško dėmesio.

Galiausiai nuolatinis verslininkų šokdinimas pasiekė apogėjų: iš 15 hektarų įmonės nuomojamo ir puoselėjamo sklypo užsimota atrėžti beveik 6 hektarus, kartu įpareigojant nugriauti tvorą.

Tad, praėjus keliolikai metų nuo žemės sklypo sutarties pasirašymo, NŽT staiga susigriebia ir nustato dalis, reikalingas kiekvienam šiame sklype savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti, ir taip atrandama „konfiskuotina“ daugiau nei 4 hektarų sklypo dalis. Bendrovė „Gulbinų turizmas“ šį sprendimą apskundė.

Įmonei kilus abejonių, ar NŽT užsakymu bendrovės „Žemės plėtra“ parengtame žemės sklypo dalių eksploatavimo plane buvo vadovaujamasi teisės aktais patvirtintomis metodikomis, detalizuojančiomis žemės planų rengimą, buvo kreiptasi ir į „Žemės plėtros“ atstovus. Iš matininko gautas atsakymas šokiruoja.

„Pradiniai schemos variantai NŽT darbuotojams netiko ir buvau priverstas padaryti statinių eksploatavimo schemą pagal jų pageidavimus, nesivadovaujant metodika ir proporcingumu. Pirminis variantas, kuris buvo įvardintas kaip netinkamas, buvo absoliučiai visas sklypas, proporcingai, pagal želdynus ir statinių plotą išdalintas statiniam, stengiantis išlaikyti tuos procentus.

Bet NŽT darbuotojai tokiai mano parengtai schemai nepritarė, schemos nederino, kol nepadariau taip, kaip man sakė: neatsižvelgiant į metodikos išimtį skirstant pastatamss plotą aplink juos pagal jų naudojimo būdą (poilsio paskirties pastatai rekreacinės paskirties žemės sklype) sumažinti plotus, nes „taip reikia, plotai per dideli“ bei sumažinti teritorijos aplink vieną iš pastatų plotą, nes jį kerta kelias, kuriuo nėra naudojamai.

Kodėl NŽT darbuotojams netiko pirminiai variantai, kur visas sklypas išdalinamas statiniam ir tokiu būdu stengiamasi išlaikyti atskiriems pastatams tą užstatytos teritorijos ir želdynų proporcingumą (60 / 40), nežinau“, – teigiama bendrovės „Žemės plėtra“ pateiktame rašte.

Dėl šio fakto bendrovė „Gulbinų turizmas“ dar šių metų pradžioje kreipėsi į NŽT, kad būtų pradėta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra – iki šiol jokio atsakymo, kaip skundas išnagrinėtas ir koks sprendimas priimtas, negauta.

NŽT atstovų portalui lrytas.lt pateiktame komentare konstatuojama, jog statinių eksploatavimo schemos buvo rengiamos remiantis galiojančiais teisės aktais, laikantis nustatytų reikalavimų.

Likusiems maždaug porai hektarų iš įmonės administruojamo sklypo atsirėžti NŽT reikėtų įgyvendinti paskutinį „formalumą“: sklypo dalyje surasti tai, ko čia išties nėra – mišką.

„Tiesa ta, jog dar 1986 m. inventorizacijos metu teritorijoje, kurioje suformuotas žemės sklypas, miško plotų nebuvo inventorizuota. Galiausiai, kai mes ją išsinuomojome, buvo parengtas detalusis planas, kuriame buvo numatyti visi smulkiausi niuansai, tarp jų ir tai, ar čia yra miškas, ar ne. Sąlygas formuoti detalųjį planą ir sklypą išdavė ta pati NŽT, sostinės savivaldybė – visi viską žinojo, visiems viskas buvo aišku“, – priminė įmonės vadovas S. Kubilius.

2021 metais į Valstybinę miškų tarnybą kreipęsis NŽT Vilniaus miesto skyrius apeliavo į STT išvadą dėl korupcijos rizikos analizės, kuri buvo atlikta Valstybinėje miškų tarnyboje ir Valstybinių miškų urėdijoje.

Išvadoje nurodyta, jog Verkių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniais valstybinės žemės Didžiųjų Gulbinų g. 25 sklypo dalis (apie 2 hektarai iš bendro 14,5 hektaro ploto) priskirtina rekreaciniams miškams ir turėtų būti prieinama visiems.

„Tiek Valstybinis miškų institutas, tiek Valstybinė miškų tarnyba, galiausiai papildomai Aplinkos ministerija patvirtino – miško čia nėra. Sklype augantys želdiniai nebūtinai yra miškas. Vienokiai ar kitokiai augmenijai taikomi skirtingi – Želdynų ar Miškų įstatymas. O pagal teisės aktus urbanizuotose teritorijose naujų miškų atsirasti negali. Tačiau, akivaizdu, jokie teisiniai argumentai šioje istorijoje nesvarbūs“, – komentavo S. Kubilius.

Tačiau paskutinį netenkinusį atsakymą iš Aplinkos ministerijos gavusi Žemės ūkio ministerija suskato pavydėtinais tempais – vos per dvi savaites – apklausos būdu suorganizuoti konkursą miško inventorizuotojui parinkti.

Pašnekovo žiniomis, šiuo metu inventorizacijos duomenys jau pateikti Valstybinei miškų tarnybai ir laukiama jos sprendimo.

„Koks jis bus, nesiimu prognozuoti. Tačiau matydami, su kokiu atkaklumu ir desperacija NŽT bando įvykdyti STT ir prokurorų nurodymus, labai nenustebtume, jog galiausiai miškas bus „atrastas“, – prisipažino S. Kubilius.

Šiais metais NŽT iniciatyva parengus žemės dalių nustatymo planą, kuriame iš nuomojamo sklypo ir buvo išbraukta 5,8 hektaro, pasak įmonės vadovo, kitu etapu jau bus bandoma pakeisti sutartį.

Į biurokratinę mėsmalę patekusius verslininkus jau būtų sunku kuo nors nustebinti. Tačiau, kaip pripažino S. Kubilius, stebint viešojo intereso gynėjų metodus kyla nedviprasmiškų minčių.

„NŽT verčiasi per galvą ir desperatiškai ieško būdų, kaip patenkinti prokuratūros nurodymą ginti viešąjį interesą, nes ji pati to nesiima. Eikvojami žmogiškieji ir finansiniai resursai, o tai reiškia – ir mokesčių mokėtojų pinigai, daromas spaudimas įvairių institucijų, įmonių specialistams. Ar tokia kaina mokama už tam tikrų tarnybų populistinio populiarumo paieškas? O gal šioje istorijoje slypi gilesni politiniai dalykai, apie kuriuos mes galime tik spėlioti?“ – pasvarstymais dalijosi S. Kubilius.

NŽT atstovai pateikė savo paaiškinimą, esą Tarnyba ėmėsi iniciatyvos nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su bendrove „Gulbinų turizmas“, kuri nuomos teisėmis nuo 2004 m. valdė 14,5 ha valstybinės žemės sklypą buvusioje moksleivių stovykloje prie Gulbino ežero. Septyniolikai šiame sklype esančių statinių buvo nustatytos jiems eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, o likusi laisva sklypo teritorija turi būti atvira ir prieinama visuomenei.

Nuomos sutartis būtų nutraukiama remiantis tuo, kad įmonė „Gulbinų turizmas“ iš 17 savarankiškai funkcionuojančių statinių šiame sklype nuosavybės teise valdo tik vieną – administracinį pastatą. Be to, šiam žemės sklypui yra nustatytas pagrindinis naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, tačiau bendrovės nuosavybės teise valdomo statinio paskirtis neatitinka žemės sklypo naudojimo būdo.

Taip pat NŽT inicijavo sklype esančių mišku apaugusių plotų inventorizavimą ir kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą jų įtraukimo į miškų valstybės kadastrą.

Anot S. Kubiliaus, perėmus planuojamus beveik 6 hektarus, sklypo dalį patikėjimo teise valdančiai NŽT pačiai reikės administruoti ir prižiūrėti šią teritoriją, žemės nuomos mokestis nebebus mokamas. „Tai kur čia nauda valstybei ir tas primygtinai deklaruojamas viešasis interesas?“ – retoriškai klausė S. Kubilius.

Verslininkai konstatuoja: jeigu manoma, kad egzistuojantis reguliavimas netinkamas, reikia keisti teisės aktus, o ne reketuoti piliečius valstybės vardu.

Savo ruožtu Gulbinų bendruomenė nėra kurčia visuomenės interesui. Dėl bendradarbiavimo bendrovės „Gulbinų turizmas“ atstovai jau yra kreipęsi į Vilniaus miesto savivaldybę bei Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkciją – dalyje įmonės valdomos teritorijos siūloma įrengti parką, į kurį lankytojai galėtų atvykti užsakomaisiais reisais. Srautai lankytis jame būtų atitinkamai ribojami, siekiant išvengti neigiamo poveikio saugomoms teritorijoms bei kraštovaizdžiui.

Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pagal gautą pranešimą atlikę tyrimą dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniaus m., nuomos ir jame esančių statinių naudojimo aplinkybių, priėmė nutarimą, kuriuo nutarė taikyti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir pareikalauti, kad Nacionalinė žemės tarnyba imtųsi priemonių žemės naudojimo valstybinės priežiūros srityje prokuroro nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Taip pat prašoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė imtųsi priemonių statinių naudojimo pagal nustatytą paskirtį saugomoje teritorijoje ir rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos srityje nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Turimais duomenimis, Nacionalinė žemės tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybė prokurorų nutarimo dar nėra įgyvendinusios.

Prokurorai nutarime nurodė, kad ne visas žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems pastatams naudoti, nuomos sutartis sudaryta ne su pastatų savininkais, o statiniai naudojami ne pagal nustatytą jų naudojimo paskirtį, rekreacinė teritorija nėra naudojama pagal veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančius teisės aktus.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), kaip žemės sklypo valdytojas, turi samdyti specialistus įvertinimui: yra ar nėra teritorijoje miško atlikti. Kai tik žemės sklypo valdytojas (NŽT) pateiks prašymą ir reikalingus duomenis registruoti mišką Kadastre (per 20 darbo dienų nuo valdytojo prašymo gavimo), tas ir bus padaryta.

Iki suprojektuojant sklypą, miškas sklype neaugo. Ta apimtimi, kuria jis buvo registruotas Kadastre, t. y. siaura medžių juosta – iš Kadastro išregistruota, pripažinus sklypinės miškų inventorizacijos techninę klaidą.

Ta, kurią žemės sklypo valdytojas (NŽT) pritars (atžymės), o inventorizaciją galintis atlikti specialistas patvirtins kaip atitinkančią Miškų įstatymo reikalavimus, galės būti pripažinta mišku.

Žemės savininkas (ar valdytojas/patikėtinis – NŽT) turėtų kreiptis į inventorizaciją galintį atlikti asmenį ir prašyti atlikti kitos paskirties žemės sklypo inventorizaciją NŽT nurodytoje sklypo dalyje, kurioje nėra pastatų ir jų eksploatacijai reikalingų plotų. Inventorizaciją galintis atlikti asmuo turėtų atlikti nurodyto ploto inventorizaciją, įvertindamas medžiais apaugusių plotų galimą kvalifikavimą mišku.

Žemės savininkui (ar valdytojui / patikėtiniui) gavus inventorizacijos duomenis, medžiais apaugę plotai, pagal savo charakteristikas pripažinti kaip atitinkantys miško žemei keliamus reikalavimus, su savininko (valdytojo) prašymu, planine medžiaga ir pan. turėtų būti teikiami Valstybinei miškų tarnybai miško registravimui Kadastre atlikti.

Valstybinė miškų tarnyba atliktų miško įregistravimą Kadastre pagal pateiktą medžiagą (jei reikalinga, atliktų pateiktos informacijos patikrą) ir išduotų savininkui tai patvirtinantį sprendimą.