„Čia beveik kaip Ukrainoje“, – atsiduso Birutės gatvėje sutiktas praeivis, žvelgdamas į vėl užimtą taką. Skirtumas tik toks, kad karas su žemgrobiais Žvėryne vyksta trumpiau – penkerius metus.
Meras R.Šimašius 2017-ųjų kovą stvėrė į rankas motorinį pjūklą ir išpjovęs kelias tujas prie Neries džiūgavo, kad žemgrobių siautėjimui atėjo galas. Per anksti.
Pėsčiųjų ir dviračių taką savivaldybei pavyko nutiesti, bet įveikti žemgrobių neužtenka smarvės iki šiol.
Padžiovė nešvarius patalus
Praėjusią savaitę savivaldybės nutiestu pėsčiųjų taku vaikščioję vilniečiai pastebėjo pokyčių.
Šalia Birutės gatvės namų, kurių šeimininkai ne kartą buvo užtvėrę valstybinę žemę, buvo paskubomis susodintos pušys, eglės.
Maža to, žvelgiant iš Birutės gatvės matyti, kad atsirado metaliniai vartai, ant kurių kažkas padžiovė nešvarius patalus. Užimtoje žemėje buvo sustatyti automobiliai, trumpai tariant, pėstiesiems naudotis taku – jokių galimybių.
Žadėjo medžius persodinti
Savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius patvirtino, kad žino apie šią situaciją, ir pridūrė, kad ji trunka ne vienus metus.
Jis žadėjo, kad savivaldybės specialistai artimiausiomis dienomis pakartotinai į Birutės gatvę atvyks įvertinti padėties ir ieškos sprendimo, kad želdiniai būtų persodinti ir netrukdytų pėstiesiems.
G.Runovičius pabrėžė, kad pušys ir eglės sodintos tikrai ne savivaldybės iniciatyva.
Bėda yra ir ta, kad išilgai užimto tako po žeme yra apšvietimo elektros kabelis, kurio apsaugos zona yra po 1 metrą į abi puses. Jokių želdinių kabelio apsaugos zonoje sodinti negalima.
Pažeidėjui gresia bauda
Tuo metu Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovai nusiplovė rankas: jie leidimų sodinti medžiams nesuteikia. Tai savivaldybės funkcija.
Tiesa, NŽT paaiškino, kad tais atvejais, kai valstybinėje žemėje pasodinta medžių, krūmų ar kitų želdinių, kurie susodinti taip, kad uždaru kontūru juosia privatų žemės sklypą ir valstybinės žemės plotą, kurį privatus asmuo naudoja savo reikmėms, tarnybos atstovai nustato pažeidėją ir skiria jam administracinę nuobaudą – įspėjimą arba nuo 300 iki 560 eurų baudą.
Taip pat NŽT pasiūlo geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę, o to nepadarius pateikia teismui ieškinį dėl įpareigojimo asmenį pašalinti jo padarytą pažeidimą.
Darbai kainavo 1185 eurus
Birutės gatvė 18C. Šis namas, šalia kurio vis užtveriamas pėsčiųjų takas, iki skausmo pažįstamas ne tik NŽT, savivaldybės, bet ir įmonės „Grinda“ darbuotojams.
Iš tako šalinti kliūtis jiems teko ne kartą. Pastarąjį – prieš metus, kai kažkas suvertė riedulių krūvą. Ir darbą kiekvieną kartą reikia atlikti paknopstomis, kad nekiltų pasipiktinimas savivaldybėje.
„Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovas Egidijus Steponavičius praėjusiais metais pasakojo, kad kovo mėnesį teko šalinti smėlio, balandžio mėnesį – grunto kliūtis, paskui – akmenis. Šie tvarkymo darbai miestui kainavo 1185 eurus.
Bylinėjosi dėl servituto
Žvėryno gyventojus piktina tai, kad už kažkieno šunybes priversti mokėti visi mokesčių mokėtojai.
„Kodėl mes turime mokėti už įžūlius gyventojus, ne pirmi metai šokdinančius visus? Iki kito karto – kol vėl sugalvos, kaip užtverti kelią valstybinėje žemėje, ir aprėks juo einančius ar važiuojančius. Neįgali valstybė!“ – jau prieš metus piktinosi jie.
Birutės gatvėje gyvenanti Eglė tada „Sostinę“ tikino nežinanti, kas toje vietoje priverčia žvyro ar akmenų krūvas, tačiau sakė, kad dėl kelio, ant kurio vis atsiranda kliūtys, vyksta bylinėjimasis teisme.
Dabar toje vietoje nustatytas servitutas, bet gyventojai siekia įrodyti priešingai.
Keisčiausia Eglei tai, kad savivaldybė taip drabsto mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos būtų galima panaudoti gatvėms ar kiemams tvarkyti.
„Tai vienintelė vieta Vilniuje, kurią savivaldybė tvarko pavyzdingai, vos atsiranda kliūtis“, – šypsojosi vilnietė.
Gyventoja siuntė prašymą
Beje, pati Eglė buvo išsiuntusi NŽT ir savivaldybei raštą, kuriame prašė leisti vakarinėje ir pietinėje namo pusėse laisvą valstybinę žemę apsodinti pušimis ir eglėmis.
Tada Eglė aiškino, kad jeigu prašymas būtų buvęs patenkintas, savivaldybei nereikėtų atskirai ir papildomai kasti ir išvežti juodžemio, sniego, smėlio, pjauti medžių ir krūmų. Sumažėtų ir žolės pjovimo plotas.
Eglė skundėsi, kad po R.Šimašiaus tujų pjovimo akcijos sulaukia daug dėmesio: „Kuriamas neigiamas įvaizdis, žmonės provokuojami vaikščioti aplink namą, fotografuoti, eiti į privačią teritoriją, užsiimti chuliganizmu gadinant daiktus ir augalus, užsipuldinėti žodžiais.
Augalija ne tiktai sukurtų vešlios gamtos vaizdą pakrantėje, bet ir apsaugotų.“
Eglė į savivaldybę kreipėsi jau ne kartą. Po pirmo jos prašymo savivaldybės darbuotoja atsakė, kad ketinama tiesti dar vieną kelią pietinėje namo pusėje, todėl želdinių sodinti neleis.
Negana to, atvykę „Grindos“ darbuotojai nupjovė dvidešimtmetes gudobeles.
Dar po metų atvyko „Grindos“ darbuotojai ir iš naujo nutiesė kelią, kuris buvo prieš keletą metų panaikintas ir užpiltas juodžemiu. Anot Eglės, tai padaryti leido teismo sprendimas.
Gavo neigiamus atsakymus
Savivaldybės darbuotojas į Eglės užklausą atsakė, kad kelio netiesė, tik išvežė juodžemį ir vielas, kuriomis esą buvo apsaugoti keli likę augalai. Į prašymą pasodinti žolę pietinėje sklypo pusėje buvo atsakyta, kad savivaldybė tam lėšų nenumačiusi.
Papildomai Eglė savivaldybės paprašė žemėlapyje panaikinti nuorodą, kad namo pietinėje pusėje viešas kelias. Jis yra likęs iki šiol.
Dar ji paprašė nuo dažnų chuliganiškų išpuolių raunant augalus leisti apsodintą teritoriją aptverti neaukšta laikina tvora, kol augalija paaugs.
Ir dar Eglė paprašė, jei yra galimybė, atvežti atgal nukastą juodžemį, nes jai, gaunančiai minimalias pajamas, tai per daug kainuotų.
Žvėryno gyventojai dėl tako kovoja 5 metus
Algirdo gatvės gyventoja „Sostinei“ pasakojo, kad iš anksčiau čia buvusių 140 vietų automobiliams savivaldybei „humanizavus“ gatvę jų liko vos 40.
„Dar atimkime vietas, kurios priklauso ambasadoms. Gatvės pradžioje vietos skirtos Gruzijos ambasadai, prie mūsų – Kinijos ambasadai, kuri šiuo metu neveikia. Jai skirtos netgi penkios vietos, o galėtų sumažinti bent iki dviejų“, – pažymėjo gyventoja.
Laimi gudresni ir greitesni
Nuo Kauno iki Šaltinių gatvės paliktos vos penkios vietos, kuriomis naudojasi ne tik gyventojai, bet ir šalia esančių biurų darbuotojai.
„Pagal įstatymus, butui turi priklausyti 0,4 parkavimo vietos. O dabar pasiseka pasistatyti automobilį tiktai tiems, kurie yra gudresni ar greitesni.
Čia sėkmės reikalas. Dabar pasistačiau transporto priemonę po langais, o kitą dieną nuo automobilio iki namų tenka eiti ir 15 min. O automobilis reikalingas, nes kiekvieną dieną turiu vežti vaiką į mokyklą“, – kalbėjo Algirdo gatvės gyventoja.
Ją stebina savivaldybės sumanymas nuo Kauno iki Naugarduko gatvės per vidurį įrengti šaligatvius. Moters nuomone, šioje vietoje galėjo būti vietos automobiliams.
„Dar teko girdėti, kad šioje vietoje padarys dvipusį eismą. Kaip mes čia važiuosime? Su šiukšliavežiu tikrai neprasilenkčiau, man reikėtų trauktis. Padarė čia kažkokią nesąmonę.
Greičiau būtų mero rinkimai, pakeistų poną Remigijų, kuris nei sau, nei miestui nesukūrė gerovės“, – sakė pašnekovė.
Vietų skaičius padidės?
Vilniaus miesto vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas gyventojams siūlė pakentėti.
„Algirdo gatvės rekonstrukcija atliekama plėtojant dviračių takų tinklą, kartu sutvarkant pėsčiųjų takus, organizuojant transporto eismą mažesniu greičiu ir užtikrinant darnesnį judumą“, – šitaip teigė A.Nikitinas.
Užbaigus darbus stovėjimo vietų skaičius sieks apie 250.
„Prie užsienio valstybių ambasadų ir konsulatų jų lėšomis nustatyta tvarka pažymimos ne daugiau kaip penkios mašinų stovėjimo vietos“, – sakė A.Nikitinas.
Jis patvirtino, kad šioje vietoje yra numatytas dvipusis eismas, kai kuriose gatvės atkarpose leidžiant automobilius statyti abiejose gatvės pusėse, numatant vietas priešpriešinio eismo transportui prasilenkti.
„Tai leis sukurti daugiau stovėjimo vietų, nei buvo numatyta projekto pradžioje.
Situacija Algirdo gatvėje bus stebima ir, esant poreikiui, bus galimybė atlikti eismo korekcijas“, – dėstė vyriausiasis miesto inžinierius.
Reikia tik priprasti
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas tikino, jog reikia priprasti, kad ateityje mieste judėti automobiliu bus vis sunkiau, ir nieko čia nepadarysi.
„Reikia rinktis, ar nori sveikesnio, švaresnio gyvenimo, kur būtų daugiau vietos žmonėms, žalumai, ar pastatyti automobilius prie pat durų, po langais.
Žmonės turėtų suprasti, kad tiek vietų, kiek jie nori, negali būti, – sakė S.Pukalskas. – Jei kam nors sukurs vietą, skųsis kas nors kitas. O jei atsiras daugiau vietų, gyventojai įsigis dar vieną transporto priemonę.“
S.Pukalskas taip pat pridūrė, jog gatvių siaurinimas vyksta ne iš gero gyvenimo, o dėl to, kad dauguma automobilių vairuotojų greitai važinėja.
Jo nuomone, gatvėje bus sudarytos tam tikros kliūtys ar susiaurinimai ir vairuotojams teks praleisti kitus automobilius.
Bet tuo nereikėtų stebėtis, nes Švedijoje ir Danijoje tokie sprendimai priimami jau seniai.
Po tujų pjovimo akcijos degė kapų žvakės
Kovos dėl žemės Birutės gatvėje prie Neries prasidėjo 2017-ųjų pavasarį, kai pasigirdo motorinio pjūklo garsai.
Mat savivaldybė toje vietoje buvo numačiusi nutiesti pėsčiųjų ir dviračių taką, o darbus stabdė vietos gyventojų tvoros.
Savivaldybė ne kartą kreipėsi į NŽT dėl to, kad trijų namų savininkai buvo apsitvėrę ir apsisodinę augalais per daug žemės.
Pavadinęs šiuos gyventojus žemgrobiais R.Šimašius prisipažino nežinojęs, kieno tujas nupjovė. Tais pačiais metais buvo nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas, sujungęs Upės gatvę ir Žvėryno pėsčiųjų tiltą.
Kai R.Šimašius išpjovė tujas, valstybinėje žemėje buvo išraizgyta spygliuota viela, ant jos sukabintos mero nuotraukos, uždegtos kapų žvakės.
Savivaldybės įmonės „Grinda“ darbininkai paskubėjo spygliuotą vielą nukirpti, surinkti nuotraukas ir žvakes.
