Daugiau kaip 200 puslapių apimties Kauno strateginio plano dokumente pateikiama aplinkos ir išteklių analizė, miesto vizija ir prioritetinės plėtros kryptys.
Plane teigiama, kad 2030 metais Kaunas bus sumanus, dinamiškas ir tvarių pokyčių miestas, traukos centras.
Vienas pagrindinių šio plano rengėjų – balandžio 26 dieną Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi tapęs 40-metis Tadas Metelionis teigia, kad plano rengėjai turėjo pragmatiškų tikslų – norėjo, kad tai būtų ne popierinis planas.
Ne vien dėl to, kad įstatymas reikalauja turėti tokį planą ir kad būtų ką parodyti, jei Vyriausybė paprašytų. Siekta, kad planas iš tiesų būtų realus ir įgyvendinamas.
„Visas planavimas prasideda nuo situacijos įsivertinimo, tam plane skirta daug dėmesio. Antru etapu analizavome finansavimo šaltinius, paprastai tariant, nagrinėjome Europos Sąjungos politiką, numatančią, kur turi judėti Europos miestai.
Analizavome, kurie kriterijai atitinka Kauno interesus, padeda spręsti mums aktualias problemas.
Kalbant dar konkrečiau, būsimame ES finansavimo periode Kaune daugiau dėmesio skirsime daugiabučių rajonų infrastruktūros objektams, sieksime, kad būtų kompleksiškai tvarkomi ištisi miesto gyventojų kvartalai“, – sakė T.Metelionis, kuris Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriumi tapo po to, kai dėl įtarimų korupcija nuo šių pareigų buvo nušalintas jo pirmtakas Vilius Šiliauskas.
– Ar tai reiškia, kad daugiau dėmesio sulauks daugiabučių gyventojai? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo T.Metelionio.
– Šilainiuose, Dainavoje, Kalniečiuose, Eiguliuose ir kituose miesto rajonuose gyvena apie 70 proc. miesto gyventojų.
Iki šio momento daug investavome į didžiuosius miesto infrastruktūros objektus – stadioną, baseiną, ledo areną, „Mokslo salą“, o dabar ateina laikas eiti dar arčiau gyventojų.
Keliame tikslą konkuruoti dėl žmonių, kurie nori gyventi Kaune, o ne kurtis užmiestyje, kur įsigyja nedidelį sklypelį, statosi jame namą ir patiria visus užmiesčio nepatogumus – turi patys pasirūpinti nuotekomis, vandentiekiu, šildymu.
Norisi, kad žmonėms būtų patogu gyventi mieste, kad jie nenorėtų iš jo išvažiuoti.
– O kur pats gyvenate?
– Gyvenu mieste, Aleksote.
– Prieš porą metų buvo planas plėsti Kauno miestą ir prisijungti dalį rajono teritorijų. Ar tokių planų nebeturite?
– Gal nuskambės paradoksaliai, tačiau per šį laiką įvyko nemažai pokyčių valstybės politikoje, ES finansavimo gairėse, iš esmės sinergijos tarp miesto ir rajono turės atsirasti daugiau.
Tokio bendradarbiavimo anksčiau buvo mažiau, o dabar išoriniai finansavimo šaltiniai savaime privers labiau mainytis paslaugomis, idėjomis ir savaime tirpdys dirbtinai sukurtą teritorinę ribą tarp miesto ir rajono.
Vienas didžiausių regioninių lėšų krepšelių numato, kad Kauno miestas gaus svarią sumą infrastruktūros plėtros projektams su sąlyga, kad problemas spręs drauge su Kauno rajonu.
Pavyzdžiui, galės būti skiriamas finansavimas mieste esančiam vaikų darželiui sutvarkyti, bet jame privalės būti numatyta vietų ir rajono gyventojų vaikams. Arba atvirkščiai.
– Vaikų darželių tema priminė ir aistras, kai miestas skirtingai apmokestino miesto ir rajono vaikus. Ar ta tvarka tebegalioja?
– Taip, galioja. Manau, tai iš dalies labai prisidėjo prie to, kad mieste gerokai padidėjo registruotų gyventojų skaičius.
Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį Kaune gyventojų ne sumažėjo, o padaugėjo.
– Vienas dažniausių kaltinimų miesto savivaldybei yra dialogo su gyventojais trūkumas, nenoras klausytis bendruomenių. Ar tapęs naujuoju direktoriumi bandysite kaip nors keisti šią susiklosčiusią ydingą praktiką?
– Strateginiame plėtros plane nurodoma, kad turėtume tapti atviresni. Plane atsiranda ir gyventojų įsitraukimo indeksas, kurį įsipareigojame periodiškai matuoti.
Kas porą metų vyks apklausos – bus tiriama, kaip gyventojai jaučiasi įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą. Taigi atvirumo bus daugiau.
– Ar yra numatytos priemonės, kaip stiprinti korupcijos prevencijos programas? Gal planuojate įvesti pasitikėjimo telefoną ar kitokių priemonių?
– Taip, tam tikros priemonės jau pradėtos įgyvendinti, kaip tik turiu pasirašyti užduotis, suformuluotas administracijos vyriausiajai specialistei Jurgai Mališauskienei, kuri paskirta atsakinga už korupcijai atsparios aplinkos savivaldybės administracijoje kūrimą.
Administracija kreipėsi į tarybą ir taryba pritarė, kad kontrolieriaus tarnyba atliktų auditą, kur gali būti procesų spragų, kurios vietos taisytinos.
Dabar labai aktualu, kad kuo greičiau vyktų ir korupcijos skandalo ikiteisminis tyrimas, būtų nustatytos visos aplinkybės, tai suteiktų daugiau aiškumo.
– Kodėl jums pasiūlyta eiti nušalinto V.Šiliausko pareigas?
– Viskas vyko savaime, nes tuo metu, kai buvo suimtas V.Šiliauskas, aš jį pavadavau, nes jis ketino išvykti atostogų. Esame trys pavaduotojai, direktorių vaduojame paeiliui, tuo metu buvo atėjusi mano eilė.
Vėliau, kol buvo tvarkomi dokumentai, mane paskyrė šių pareigų eiti laikinai tris mėnesius.
Vėliau pasikvietė meras ir pasakė, kad nori teikti tarybai mano kandidatūrą eiti šias pareigas nuolat. Tikriausiai esu vienintelis direktorius, kuris savivaldybėje pradėjo dirbti nuo paprasto specialisto.
Po poros mėnesių bus 15 metų, kai įsidarbinau specialistu savivaldybės Transporto skyriuje po studijų universitete.
– Kartu su naujomis pareigomis gavote ne tik naujų užduočių, bet ir didesnę atsakomybę. Koks yra šių metų Kauno biudžetas, kurį gaunate valdyti?
– Galima pasakyti skirtingus skaičius – su skolintais pinigais arba be, su dotacijomis arba be jų, bet iš esmės šių metų Kauno biudžetas yra 499,8 mln. eurų.
