Apie tai ir apie drąsius žingsnius padedant Ukrainai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ pasakojo įmonės „Projektavimo sprendimai“ savininkas Karolis Sankauskas.
Pašnekovas pripažįsta: rinka jau šiek tiek užgrūdinta: pandemija buvo pirmasis startas, repeticija prieš karinę emociją. Pandemija, K. Sankausko manymu, buvo sudėtingesnis iššūkis: tuo metu notarai nedirbo, žmonės sėdėjo namuose.
Pastaruoju metu, matydami geopolitinę situaciją, žinodami geopolitinius įvykius, Rusijos agresiją ir veiksmus, žmonės pasidalijo į dvi grupes: vieni pasižiūrėjo kaip į galimybę, kiti pradėjo sėti paniką ir bijoti. Nemažai klientų, prasidėjus karui, svarstė objektus pristabdyti, o kiti sakė: „darom, nes jau pasimokėme iš COVID-19 situacijos.“
Ilgalaikiai partneriai, didžiosios įmonės apimčių nesumažino, nes tiki, kad penktasis NATO straipsnis, ko, visi tikimės, suveiks, ir to, kas vyksta Ukrainoje, Lietuvoje tikrai nebus, o augimas ir toliau tęsis.
Oficialiai Lietuvoje daugiau kaip 40 tūkst. pabėgėlių, daugybė atvykstančių žmonių neskuba registruotis kaip pabėgėliai. Kultūriškai susiklostęs toks požiūris, kad jei tu pabėgėlis, įsivaizduojama, kad tu atvykęs iš, pavyzdžiui, Afrikos, kitoks. „Man pačiam tenka aiškinti klientams, kad čia ne tie pabėgėliai, kurie nelegaliai kirto sieną“, – antrino NT brokeris Mantas Mikočiūnas.
Būna atvykę ukrainiečiai prašo likti kelias savaites kaip svečiai, toliau sprendžia, ką daryti. Anot K. Sankausko, įvertinus, kiek yra oficialių pabėgėlių ir kiek ne, tai – didžiuliai skaičiai. Aišku, ne tokie dideli kaip Lenkijoje, bet mes turime būstų, nuomos pasiūlos trūkumą, papildomai priimti tokį skaičių žmonių – išties sudėtinga. Būstų poreikiai, neabejotinai, ir toliau bus didelis.
Yra NT plėtotojų, kurie statybas stabdo, nes neturi pakankamai reikalingų statybinių medžiagų, jų neprikaupę sandėlyje, o rangovai pateikia sutartis be kainų ir terminų. „Tokių, kurie eina va banque arba stato iš paskutinių lėšų, manydami, kad gal pavyks, prisibijo dabartinės situacijos.
Kita kategorija verslininkų supranta: bus pabėgėlių ar ne, būstas vis tiek bus reikalingas. Karo pabėgėlių skaičius Lietuvoje auga, dalis jų tikrai pasiliks Lietuvoje. Nori ar ne būstų trūks. Jų trūko prieš pusmetį, dabar jų trūksta dar labiau, o žaliavos labai pabrango – tai didelis minusas“, – komentavo pašnekovas.
Žaliavos minimos kaip kone pagrindinė priežastis, dėl kurios NT gali brangti arba statybos tiesiog sustoti.
Anot eksperto, projektuotojai jau dabar susiduria su iššūkiais, nes tenka ieškoti būdų, kuo pakeisti, pavyzdžiui, stogo konstrukcijas, kad tam tikrų elementų nebūtų.
Žaliavinė mediena, metalas, blokeliai – kaip su jais bus? Žinome, kad didelis kiekis statybinių medžiagų patenka iš šalių agresorių, prasideda problemos: optimiztuoti, dėlioti – išspręsti šį rebusą tikrai sudėtinga.
M. Mikočiūnas domėjosi, ar įmanoma pakeisti statybines medžiagas? Statybininkai choru sako: „bus blogai, nebus medžiagų, kainos kils“. Mes suprantame, kad taip bus, bet kiek? Kol kas sunku suprasti, kokio sudėtingumo ta problema. Ar tikrai negalima surasti alternatyvų Lenkijoje, Latvijoje, atrodo, medžiagų plukdoma net iš Brazilijos.
„Pirmiausia visi valo sandėlius: ką turėjo nusipirkę iš anksčiau, tą parduoda. Netrūksta ir spekuliacijų: armatūrą laiko sandėlyje, nes supranta, kad ji kaip bitkoinas, šiandien pigiau, rytoj brangiau.
Spekuliacijų neišvengsi. Kitas dalykas – stiklas. Kiek tenka važiuoti į Ukrainą, teikiant humanitarinę pagalbą, nuolat sulaukiu klausimų: kokiomis kainomis būtų galima tiekti stiklą. Ne visi namai Ukrainoje sulyginti su žeme, į kai kuriuos grįš žmonės: reikia stiklo, mat langai po sprogimų išdaužyti. Po kurio laiko stiklo kaina, neabejotinai, gerokai šoktelės į viršų“, – prognozuoja K. Sankauskas.
Ukraina, neabejojama, iš eksportuotojos neišvengiamai taps importuotoja, juolab buvo subombarduota viena didžiausių pasaulyje metalo gamyklų. Daug vietų, kur gamintos plytos, blokeliai taip pat buvo sugriautos.
Žaliavų, kurias ukrainiečiai galėjo eksportuoti mažesnėmis kainomis, nei lietuviai pagaminti vietoje, pavyzdžiui, blokelių, nebeliko, dabar situacija kitokia. Mes turėjome galimybę atsivežti statybinių medžiagų iš Rusijos ar Baltarusijos, bet jų trūko, tai dabar trūkumas sunkiai nusakomas.
Kur teks ieškoti blokelių? „Neabejoju, kad prasidės prekyba iš bagažinių. Tenka matyti ir girdėti gandų, kad jau prasideda toks stygius, kad imamasi net nelegalių veiksmų“, – komentavo K. Sankauskas.
Sklando istorijos, jog gamykloje Baltarusijoje gaminami blokeliai, gabenami į Kazachstaną ar Turkiją, uždedama kita etiketė, esą pagaminta ten. „Kazachstanas būtent tuo aktyviai ir užsiima. Eksportuoja esą savo gaminius. Europos Sąjunga, kiek mačiau, tam tikru žvilgsniu žiūri į visą šį dalyką, niekas nežino, kas bus po mėnesio“, – teigė ekspertas.
Kaip situacija rinkoje keičia projektus? „Atsiranda rūsių poreikis, ko anksčiau praktiškai nebuvo. Įsirengti rūsį gyvenamajame name – praktiškas, tačiau gana brangus sprendimas. Kiek tai tęsis? Manau, kad tai psichologinė būsena. Mes kalbame apie karą, bet nepamirškime apie COVID 19, nes kasdien pranešama apie užsikrėtusius ir mirusius žmones. Tik apie tai nebekalbama.
Tikiuosi, kad karas greitai baigsis ir mums nebereikės apie jį kalbėti, o ne baigsime kalbėti, nes mums pabos. Jei mes baigsime kalbėti, nes mums pabos, tai bus esminis lūžis, kuomet savyje prarasime vidinį norą tą karą greičiau baigti.
Turėkime omenyje, kad Ukrainoje karas vyksta nuo 2014 metų, tačiau mes apie jį daug nekalbėjome. Dabar karo tema dar pirmuosiuose portalų puslapiuose, bet jau slūgsta. Tenka daug prisidėti, kad Ukraina gautų pagalbą, norisi, kad dėmesys ir pagalba neatslūgtų. Po ukrainiečių rusai tradiciškai gali nesustoti. Jie savo spaudoje, televizijoje labai dažnai mini lenkus ir Baltijos valstybes, užburia savo žmones, kurie pasiryžę kariauti. Kodėl? Logikos šiame kare nėra“, – apgailestavo pašnekovas.
K. Sankauskas neabejoja, kad NT kainos turės augti, nes žaliavos brangsta. Juolab nemažai ukrainiečių išvažiavo ginti šalies, statybininkų trūksta.
