Nuvykusi į kaimo mokyklą, kurioje dirba direktoriaus pavaduotoja, moteris sužinojo, kad kariai susirinko didžiąją dalį kompiuterių, projektorių ir kitos elektronikos įrangos.
Vietos gyventojai matė, kaip jie tiesiog krovė viską, ką tik galėjo, tą, kas pakliuvo po ranka. Kai kurie vietiniai liko be skalbimo mašinų, maisto, nešiojamųjų kompiuterių ir net sofų.
Viena šeima, grįžusi į kitą, Irpino miestą, kurį pastarąjį mėnesį iš dalies kontroliavo Rusijos pajėgos, taip pat sužinojo, kad jų bute gyveno Rusijos kariai, rašoma „The Guardian“.
Bute jie rado tuščių alkoholio butelių, maisto pakuočių, cigarečių nuorūkų, apšnerkštą tualetą, o šeimos nuotraukos buvo suplėšytos ir išmėtytos po butą.
Šeima taip pat pasigedo daugybės daiktų: vyriškų ir moteriškų paltų, batų, marškinių, striukių, net suknelių ir apatinio trikotažo.
Skaičiuojama, jog vien iš Baltarusijos pasienio miesto Mazyro į Rubcovską buvo išsiųsti daugiau kaip 128 siuntiniai, arba beveik 3 tūkst. kilogramų daiktų. Kariai namiškiams siuntė drabužius, televizorius, įrankius, žvejybos įrangą, automobilių akumuliatorius ir kitus namų apyvokos daiktus. Beje, Rubcovskas – neturtingas miestas, kuriame net keturi kalėjimai.
Rusijos sociologė Aleksandra Archipova sakė, kad ne vien karių skurdas lėmė masinį plėšikavimą: „Daugelis rusų karių mano, kad šis karas yra visiškai nenaudingas ir beprasmis. Tai absurdiškas karas, o jie lieka Ukrainoje rizikuodami būti nužudyti, todėl mano: „Paimsiu šį kompiuterį, nes mano vaikui namie reikia kompiuterio. Dėl to beprasmė situacija jiems atrodo ne tokia absurdiška.“
Visgi net tai nepaaiškina plėšikavimą lydinčių poelgių. Daugelis žmonių rado savo namus išpaišytus prorusiškais grafičiais. Trostianeco mieste kareiviai fekalijomis ištepė mėsos parduotuvės, kurią prieš tai apiplėšė, sienas. Daugelis namų buvo demonstratyviai suniokoti.
Daugiausia nukentėjo kukliai gyvenę žmonės, kurie dabar neturi nieko.
