Slėptuvė Naujamiestyje, kurią prieš ketverius metus įsigijo „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas, viena iš nedaugelio, išlikusių sostinėje.
Prieš daug dešimtmečių tai buvo Vilniaus montavimo SZMA valdybos slėptuvė, kur nelaimės atveju būtų galėję pasislėpti iki šimto darbuotojų.
„Slėptuvę siūlau įsivaizduoti kaip savotišką termosą, kuris apsaugo nuo išorinio pasaulio, bet būdamas termose turi užsitikrinti, pavyzdžiui, šviežiai tiekiamą orą, pasirūpinti maisto daviniais ir vandeniu, turi būti gultai, sandarios durys, patikimos sienos“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Grupė Seimo narių teikia įstatymo pataisą, kad, statant naujus visuomeninės paskirties statinius, taptų privaoma įrengti slėptuves, skirtas pasislėpti ekstramaliųjų situacijų ar karo metu.
„Slėptuvė – rimtas statinys, skirtas žmonėms slėptis bent trims savaitėms, čia būtų užtikrinami svarbiausi poreikiai. Dėl šios priežasties rūsio negalima pavadinti slėptuve“, – komentavo Seimo socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas.
„Vilnius Tech“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas profesorius dr. Juozas Valivonis sako, jog naujasis reikalavimas ne itin pabrangintų visuomeninio pastato statybas. „Sienos ir perdangos turėtų būti kitų matmenų, o gelžbetoninių konstrukcijų armavimas daug intensyvesnis. Kas dėl konstrukcijų, daugiau niekas nesikeičia“, – paaiškino J. Valivonis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius mano priešingai: jei toks reikalavimas atsiras, statybų savikaina didės: „Pastatus reikės perprojektuoti, įrengti požemines dalis, kurios iki tol nebuvo numatytos, naudoti kitas medžiagas, kas trūkinėjant tiekimo grandinėms, papildomas iššūkis.“
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 200 tūkst. pastatų, turinčių rūsius ar cokolinius aukštus.
Sostinės Minties gatvės daugiabučio bendrijos pirmininkas teigia, jog rūsį tvarko kasmet, nors prašymų ar rekomendacijų iš savivaldybės, kaip tą daryti, nėra gavęs.
„Praeiti rūsio koridoriumi įmanoma, kažkiek laiko praleisti čia – taip pat. Ar čia įmanoma nakvoti ir išbūti kelias paras iš eilės – vargu. Name 144 butai, čia gyvena apie pusė tūkstančio gyventojų. Rūsio koridoriai siauri, patys sandėliukai maži. Kaip juose tilptų šimtai žmonių?“ – svarstė daugiabučio bendrijos pirmininkas Jonas Juodka.
Pasak karo eksperto Dariaus Antanaičio, įsirengti slėptuves, numatyti kolektyvinės apsaugos statinius, gyvenant greta Baltarusijos ir Rusijos, reikėjo dar prieš dešimt ar dvidešimt metų. „Astravo atominė elektrinė, Rusija su savo grasinimais, ir ne tik, realiais veiksmais prieš Baltijos valstybes, Lenkiją, Ukrainą, NATO – slėptuvių klausimas vertas dėmesio.
Pagaliau mums, lietuvių tautai, jau laikas įjungti smegenis, galvoti, kaip išgyventi, o ne šokinėti nuo vienos grėsmės prie kitos, prie vienų ar kitų sprendimų grėsmės akivaizdoje“, – mano D. Antanaitis.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, savivaldybėse yra 1913 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose galėtų prisiglausti maždaug 1,2 mln. žmonių.
