LPSK rašte teigiama, kad žemėtvarkos funkcijų perdavimo savivaldybėms pertvarką būtina įvertinti valstybės turto valdymo ir valstybės biudžeto efektyvaus naudojimo aspektu bei užkirsti kelią netinkamam bei neefektyviam valstybės turto valdymui, valstybės biudžeto lėšų švaistymui likviduojant vieną instituciją ir perduodant jos funkcijas net 60-iai savivaldybių ir dar 5-ioms įstaigoms.
„Tokios apimties valstybinės pertvarkos nesinori jų net vadinti reformomis, turėtų būti kruopščiai parengtos, suskaičiuotos sąnaudos, išlaidos, suskaičiuoti visi resursai, kurių prireiks projekto įgyvendinimui. Koks bus visos tos pertvarkos funkcinis ir ekonominis efektas? Tačiau dabar nematome jokių skaičiavimų, tik gražias vizualizacijas ir prezentacijas, – sako LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. – Jau tapo labai bloga praktika, kai už valstybės pinigus yra vykdomos įvairiausios neaiškios „reformos“ neturint net finansinio pagrindimo, jau nekalbant apie kaštų ir naudos analizę. Kyla pagrįstų abejonių, jog skubama kuo greičiau patenkinti kažkieno interesus ar dar blogiau – ambicijas“.
Aplinkos ministerijos inicijuotas ir vykdomas žemėtvarkos funkcijų bei valstybins žemės patikėtinio teisių perdavimo projektas jau pasiekė Seimą. Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje pateikti 20-ies įstatymų pakeitimai.
„Valstybės lėšos neturi būti švaistomos ir taškomos į kairę ir dešinę be jokios atsakomybės, neturint jokių skaičiavimų. Turim tokių pseudoreformų, kaip, pvz., „veidrodinės“ Žemės ūkio ministerijos įsteigimas Kaune, kuris kainavo šimtus tūkstančių eurų, o rezultato – jokio“, – komentuoja Regioninių profsąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis.
Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybėms būtų perduotos teisės išnuomoti arba perduoti naudotis neatlygintinai valstybinės žemės sklypais, organizuoti žemės konsolidacijos projektus, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, vykdyti valstybinės žemės nuomos ir pardavimo procedūras ir kitas funkcijas.
