Naujas geležinkelio tiltas per 2,5 metų iškils šalia Jonavos ir bus ilgiausias toks tiltas Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
„Geležinkelio tiltas per Nerį – tai ne tik išskirtinis „Rail Baltica“ statinys inžineriniu ir techniniu aspektais. Šis objektas yra ypač svarbus įgyvendinant projektą ir tiesiant geležinkelį Latvijos sienos link – juo bus transportuojami bėgiai, kurių ilgis sieks ne mažiau kaip 50 metrų, tad juos galima atvežti tik geležinkeliu“, – panešime teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis.
„Esame pasiruošę panaudoti ilgametę kompanijos patirtį tiltų inžinerijos ir statybų srityje įgyvendinant Lietuvai ypatingai svarbų ir sudėtingą geležinkelių infrastruktūros projektą“, – sakė „Rizzani de Eccher“ atstovas Franco Alzetta (Frankas Alzeta).
Italijos įmonė taip pat turės pasirūpinti visa tilto bei šalia esančia infrastruktūra: bus rekonstruojama melioracijos sistema, elektros, telekomunikacijų, vandentiekio tinklai, remontuojamas šalia einantis rajoninis kelias įrengiant nuovažą, tvarkomas landšaftas.
Sutartis pasirašyta po to, kai strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija kovo pradžioje pritarė sandoriui ir nustatė įmonei privalomas rekomendacijas.
LNK anksčiau skelbė, kad Italijos įmonė esą dirba Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ užsakymu. Bendrovė tai neigė ir aiškino niekada tiesiogiai nedirbusi Rusijos valstybei.
Visame pasaulyje dirbanti „Rizzani de Eccher“ projektus yra įsigyvendinusi JAV, Kanadoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, centrinės Amerikos, Azijos ir Afrikos valstybėse. Bendrovės pajamos iš užsienio rinkų sudaro apie 70 proc. jos apyvartos.
Kelias pasirašyti sutartį su Italijos įmone buvo atvertas po to, kai Vyriausybė šių metų pradžioje nutarė, kad tilto rangovo konkursą laimėjusi Kinijos korporacijos valdoma Ispanijos tiltų ir kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Todėl „LTG Infra“ su ja sausio pabaigoje nepasirašė 62,513 mln. eurų vertės (be PVM) sutarties.
„Puentes y Calzadas Infraestructuras“ dėl šių sprendimų bylinėjasi teismuose, tačiau jai kol kas nepavyko laikinai sustabdyti konkurso. Bendrovė, be to, kreipėsi į Europos Komisiją.
