Neretai pažinties pradžioje žadėję puikią ir pigią namo priežiūrą, vėliau administratoriai kelia priežiūros tarifus arba net bando pasipinigauti įvairių nebūtinų remontų sąskaita.
Gyventojai pasakoja, į kokius svarbiausius kriterijus, besirenkant daugiabučio administravimo įmonę, vertėtų atsižvelgti, užkardant kelią nesusipratimams ateityje
Nešvara – tik ledkalnio viršūnė
Į kokius kriterijus atsižvelgti, renkantis naują namo administravimo įmonę, neseniai diskutuoti teko ir Vilniaus Žirmūnų mikrorajono Žukausko g. 33 bei 35 namų bendrijos nariams. Jos pirmininkas Mindaugas Šarakauskas teigia, kad naujo administratoriaus ėmė dairytis, kai vis daugiau bendrijos gyventojų ėmė skųstis jų namus administravusios įmonės ADMI veikla.
„Mūsų bendrija nemaža – 150 butų, taip pat į ją patenka garažų, sandėliukų, komercinių patalpų savininkai ir valdytojai, todėl, žinoma, nusiskundimų buvo įvairių. Sakyčiau, labiausiai mūsų nariams nepatiko senojo administratoriaus „Admi“ valymo paslaugos – nuolat gaudavau nusiskundimų, kad nekruopščiai išvalytos patalpos. Na, o antra didelė problema buvo darbų vilkinimas, nereagavimas į prašymus. Pavyzdžiui, buvo iškilęs nesusipratimas dėl vienoje vietoje reikalingo plytelių perklojimo. Iš pradžių administratorius nerado tokių, kokių reikia plytelių, tada buvo netinkamas oras joms kloti, vėliau įmonės darbuotojai sirgo koronaviruso infekcija ir taip ši, atrodo, visai nedidelė problema tempėsi mėnesių mėnesiais. Tad po maždaug trejų metų bendradarbiavimo kartu su gyventojais nusprendėme pasirinkti kitą administratorių“, – pasakojo pašnekovas.
Kadangi iš patirties su senuoju administratoriumi M.Šarakauskas suprato, jog įmonei trūko darbuotojų kokybiškoms paslaugoms užtikrinti, šį kartą bendrijos pirmininkas ieškojo, kiek oficialiai darbuotojų dirba daugiabučių administratorių įmonėse, kurių kandidatūrą svarstė.
„Žinoma, supratome, kad darbuotojų skaičius dar nebūtinai reiškia, jog viskas bus kitaip, nes įmonė gali turėti daugiau objektų. Sprendimui įtaką padarė ir administratorių pasiūlyti įkainiai. Todėl bendrijoje suorganizavome administratoriaus rinkimus, kuriuos laimėjo šiek tiek aukštesnius įkainius pasiūliusi, tačiau daugiau darbuotojų turinti bendrovė“, – sakė M.Šarakauskas.
Šiuo metu bendrija patenkinta naujuoju administratoriumi bei tikisi ir toliau sulaukti įmonės darbuotojų iniciatyvos, kaip spręsti iškylančias problemas – kaip teigė Mindaugas, „kad pačiam netektų skaičiuoti lempučių, kurias reikia pakeisti, ir apie tai kaskart informuoti administratorių“.
Nori šilto vandens – visų pirma, susimokėk už atvykimą
Namo administratorių po dar trumpesnio bendradarbiavimo pakeitė ir Pašilaičių mikrorajono, Grigalaukio g. 30, 32 ir 34 namų gyventojai. Šiuo klausimu juos atstovavęs Giedrius Komka tikina, kad administratoriaus „Servico“ politika netenkino nuo pat pirmų įsikraustymo į naują namą dienų.
„Senąjį namo administratorių gavome kartu su įsigytu nauju butu – jį parinko daugiabučio statytojas. Problemų nuo pat pradžių buvo daug. Pirmoji, įsirėžusi į atmintį – šilto vandens temperatūros neatitikimas higienos normoms, dėl ko gyventojams buvo tiekiamas vėsokas vanduo. Jis nebuvo ledinis, bet higienos normų neatitiko. Paskambinus administratoriui, mums buvo pasiūlyta, visų pirma, susimokėti už atvykimą ir temperatūros pakėlimą. Taip pat susidūrėme su vangiu šiukšlių išvežimu, lėtu reagavimu į lifto problemas, automobilių stovėjimo aikštelės vartų gedimus. Vėliau, jau žiemą, susidūrėme su nenukastu nuo takų sniegu. Sakyčiau, kad į visas problemas buvo reaguojama biurokratiškai, vilkinant procesus. Nereagavo ir į skundus dėl namo statybos trūkumų. Į nusiskundimus dėmesio nekreipė ir namo statytojas, nes, žinoma, su administratoriumi „ranka ranką plovė“. Kadangi nebuvome įkūrę daugiabučių namų savininkų bendrijos, teko inicijuoti gyventojų kreipimąsi į savivaldybę. Ji padėjo paskelbti konkursą ir po maždaug poros metų trukusio „bendradarbiavimo“ su „Servico“, pasirinkome kitą namo administravimo įmonę“, – atviravo vilnietis.
Ieškodami naujo daugiabučių administratoriaus, gyventojai kvietė daugiabučius prižiūrinčias įmones užsukti apsižvalgyti į jų teritoriją. Gauti įvairių įmonių pasiūlymai derybų metu buvo tikslinami gyventojų naudai. Galų gale, pasirinkta įmonė, kuri pasiūlė priimtiniausią administravimo įkainį bei kėlė didžiausią pasitikėjimą.
„Vienas iš lūkesčių naujam administratoriui buvo, kad įmonė girdėtų mūsų poreikius ir spręstų problemas. Kol kas su dabartiniu administratoriumi kas mėnesį turime susitikimus, kurių metu sprendžiame įvairius klausimus, gauname pasiūlymus, už paslaugas gauname detalias sąskaitas. Kitaip tariant, bent kol kas esame girdimi“, – džiaugėsi G.Komka.
Kaupiamos lėšos neretai laikomos paslaptyje
Tiek G.Komkos, tiek M.Šarakausko atstovaujamus namus nuo šiol administruojančios bendrovės „Mano BŪSTAS“ Vilniaus regiono vadovas Ramūnas Burokas tikina, kad dažiausi nusiskundimai, kuriuos išgirsta iš daugiabučio administratorių keičiančių bendrijų atstovų, yra labai panašūs į tuos, kuriuos vardijo pasakotų istorijų pašnekovai.
„Komunikacijos stoka, skurdus informavimas apie planuojamus arba atliekamus darbus, proaktyvumo trūkumas – tai pagrindinės problemos, kurias išgirstame iš daugiabučių atstovų, kai jie domisi administravimo įmonės keitimo galimybėmis. Taip pat pastebėjome, kad bendrijos susiduria ir su administratorių „išsisukinėjimu“, paklausus, kokia surinkta kaupiamųjų lėšų suma. Tik noriu priminti, kad administravimo įmonės kaupiamąsias lėšas privalo naudoti griežtai pagal galiojančius teisės aktus, o klientai turėtų turėti prieigą prie informacijos, kam jos yra naudojamos ir koks jų likutis“, – sakė R.Burokas.
Kriterijai, kuriais turi pasižymėti geras daugiabučių administratorius
„Mano BŪSTO“ atstovo nuomone, įmonės skaidrumas ir kaupiamųjų lėšų saugumas yra vienas iš svarbiausių elementų, renkantis namo administratorių.
„Taip pat tarp penkių svarbiausių kriterijų yra įmonės dydis ir jos patirtis, galimybė kiekvienam namui priskirti po įmonės atstovą, inovatyvių priemonių, tokių kaip įvairūs skaitmeniniai sprendimai, klientų aptarnavimo centras, naudojimas bei, žinoma, nuosava avarinė tarnyba“, – vardino pašnekovas.
Pasak R.Buroko, ne mažiau svarbu, kad administratorius girdėtų savo klientus.
„Pavyzdžiui, mes, bendraudami su klientais, supratome, kad jie norėtų turėti savo name atstovą, kuris laiku ir kokybiškai spręstų namo problemas. Todėl kiekvienam namui skiriame po atstovą ir priežiūros inžinierių. Siekiant išvengti nesusipratimų, svarbiausia yra išklausyti savo klientus, jiems patarti ir, žinoma, dirbti. Visi mes žmonės, tad žmogiškumas gelbsti net sudėtingiausiose situacijose“.
