Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis padėjo tašką Širvintų rajono savivaldybės ir bendrovės „Spectator NT“ ginče. Teismas priėmė neskundžiamą nutartį ir atmetė nekilnojamojo turto plėtotojų apeliacinį skundą.
Šios bylos esmė yra tokia: dar 1999 metais „Spectator NT“ buvo išnuomotas 1,12 hektaro valstybinės žemės sklypas Musninkų gatvėje Širvintose.
Vienoje sklypo dalyje iškilo „Baltic Petroleum“ degalinė ir automobilių plovykla.
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė nesiginčijo: degalinė naudinga ir vietos gyventojams, ir keliaujantiems, bet sklypo plotas – daugiau nei hektaras.
Prieš ketverius metus Nacionalinė žemės tarnyba atliko nuomojamos valstybinės žemės patikrą ir nustatė, kad tik dalis žemės sklypo naudojama pagal paskirtį naujiems statiniams ir kitiems pastatams eksploatuoti. Kita teritorijos dalis nėra užstatyta, joje plyti pieva. Neužimtas plotas siekia 0,57 hektaro.
Atsižvelgusi į šią Nacionalinės žemės tarnybos išvadą Širvintų rajono savivaldybė pradėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo toje vietoje buvo suformuoti du žemės sklypai – 0,54 ir 0,57 hektaro.
Savivaldybės sprendimą „Spectator NT“ apskundė teisme. „Taigi konfliktas toks: viešasis interesas – valstybinės žemės naudojimas pagal paskirtį, o ne marinavimas, ir antrosios pusės – bendrovės „Spectator NT“ nenoras grąžinti valstybės žemės, nors viso sklypo savo veiklai ir nenaudojo“, – komentavo Ž.Pinskuvienė.
Jos žodžiais, panašių pavyzdžių galima rasti ne tik Širvintose, kai patogioje vietoje išnuomotas valstybinės žemės sklypas su komunikacijomis metams bėgant tampa apleista dykyne.
„Kuriam miestui to reikia? Nė vienam! Ar gyventojams to reikia? Ne!“ – teigė Širvintų rajono vadovė.
Apie tai, kad savivaldybės priimtas sprendimas iš vieno didelio sklypo suformuoti du mažesnius yra teisėtas, nurodė tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir pareiškėjos bendrovės „Spectator NT“ skundus atmetė kaip nepagrįstus.
„Pievomis galima grožėtis ir už miesto ribų.
O komerciškai patogioje vietoje ties įvažiavimu į miestą gali atsirasti ir naujų investuotojų, kurie kurs pridėtinę vertę, steigs darbo vietas ir prisidės prie verslo plėtros“, – aiškino merė.
