„Ponia įsitikinusi, kad už jos namo stogo remontą turi mokėti savivaldybė. Bandysiu paaiškinti paprastai. Į klausimą, ar žiemą kepurę irgi savivaldybė turi nupirkti, atsakoma – ne. Tai kodėl tada namo kepurę turi remontuoti savivaldybė? Jeigu moters požiūris nepasikeis, jeigu stogui nieko nebus daroma, teks jai pačiai išsikraustyti, nes tame name nebebus įmanoma gyventi“, – „Vakarų ekspresui“ teigė G. Pocius.
Putas nulesė varnos
Prieš prasidedant karui Ukrainoje į redakciją kreipėsi pensininkė Birutė, gyvenanti sename name Sportininkų gatvėje Vitės kvartale. Jos namo stogas seniai prakiuręs, o vasaris šiemet kaip tyčia buvo labai lietingas, tad vanduo bėgo ir į kambarius, ne tik į palėpę. Moteris sakė, kad jau kreipėsi visur, kur tik įmanoma, bet niekas jai padėti negali, nes reikia keisti stogą, o ji, būdama pensininkė ir gyvendama su neįgalia dukra, neturi pinigų.
„Stogas kiauras jau seniai. Dabar vanduo man laša ant baldų. Kreipiausi ir į „Vitės valdas„ (dabar bendrovė „Civinity Namai Klaipėda“ – aut. past.), ir visur. Visi šaukia: „Stogą reikia keisti, stogą reikia keisti. Mes šiame name esame trys gyventojai. Aš – pensininkė, neturime tokių pinigų. Bankas juk paskolos pensininkams neduoda“, – „Vakarų ekspresui“ aiškino moteris.
Pirmą namo aukštą savininkas išnuomojo, o pats dabar Norvegijoje ir, pasak moters, jau nebegrįš.
Ponia Birutė tame name gyvena daugiau kaip 20 metų. „Seniai tą stogą reikia keisti. Paskambindavau „Vitės valdoms“, vis atvažiuodavo, palopydavo. Anoj savaitėj buvo žmogus atvažiavęs. Irgi pasakė, kad reikia keisti stogą. Paskui papurškė putų iš švirkšto, o varnos jas nulesė. Atvažiuokite su kameromis, nuvesiu į palėpę, kambarį parodysiu, patys pamatysite, kaip viskas varva, viskas bėga. Namo kaminas apskritai avarinės būklės, šildomės elektra“, – kalbėjo moteris.
Laikinas sprendimas
Bendrovės „Civinity Namai Klaipėda“ direktorius Artūras Kavaliauskas, papasakojus jam ponios Birutės bėdas, pažadėjo pasidomėti.
Vėliau jo komentaras buvo labai trumpas: „Jūsų minėtu adresu vasario 15 d. dėl nepalankių oro sąlygų, stipraus vėjo „Civinity Namai Klaipėda“ čerpes sandarino sandarinimo putomis ir tvirtino iš palėpės pusės. Tai buvo laikinas sprendimas, nes kitos techninės galimybės sutvarkyti stogą nebuvo. Vasario 22 d. kaminą ir kraigo čerpes užsandarinome specialiu tinko mišiniu iš stogo viršaus.“
Į klausimą, kaip būtų galima išspręsti šią problemą, nejaugi nėra išeities, ką turi padaryti gyventojai, o ką „Civinity Namai Klaipėda“, atsakyta nebuvo.
Nepatenkinti kainomis
„Tam, kad būtų tvarkomas namo stogas, gyventojai turi organizuoti susirinkimą ir susitarti dėl kainos. Aš susiduriu su tokiais dalykais, kai žmonės prašo buvusių „Vitės valdų“ tvarkyti tai stogus, tai rūsius, tai keisti vamzdžius, tačiau kai jos padaro darbus, – būna nepatenkinti. Gyventojai susirenka, vieni nusprendžia mokėti, kiti pradeda agituoti nemokėti. Kai ramiai viskas apsvarstoma, paaiškėja, kad kaina yra didesnė nei tikėtasi“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Vitės bendruomenės asociacijos valdybos narys Ruslanas Schneiderat.
Jo teigimu, gyventojai turi tiesiog žinoti, kad namų administratorių nurodoma kaina visada yra didžiausia. „Administratorius aukoja savo laiką, galbūtc, net duoda transportą, atveža medžiagų. Tas, kuris atlieka tuos darbus, niekada nepadarys taip, kaip tas, kuriam į rankas duotum pinigų ir dar su savo mašina atvežtum porą maišų medžiagų. Tik tada būtų pigiau. Administratorius neturi laiko. Jis žino porą įmonių, kurios garantuotai atlieka darbus, ir viskas. Jis nežaidžia dėl to, ar reikia mokėti 15 eurų už kvadratinį metrą, ar 25 eurus, nes žino, kad mokės ne vienas, o, tarkime, 20 butų, kuriems reikės susimesti tik po kelis eurus“, – aiškino pokalbininkas ir pridūrė, kad tai visada būna gyventojų problema.
Stogas periodiškai lopomas
Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėją G. Pocių „Civinity Namų Klaipėdos“ vadybininkas informavo, kad maždaug prieš penkerius metus buvo suremontuoti to namo kaminai, prieš porą metų pakeista lietaus vandens nuo pastato šalinimo sistema, o stogas lopomas periodiškai: čerpės kai kuriose vietose keičiamos nuolatos. Tačiau, pasak savivaldybės atstovo, toks lopymas jau nebegelbėja.
Pasak G. Pociaus, jeigu gyventojai apsisprendžia dėl stogo remonto, tai valdos paprastai remonto darbus labai greitai organizuoja. O minėto namo Sportininkų gatvėje gyventojai nesutinka remontuoti stogo, nes neturi pinigų.
Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo žiniomis, buto savininkė, kuri kreipėsi į redakciją, tame name turi ir antrą butą. Viename gyvena ji, kitame – dukra. Atrodo, kad ji valdo visą aukštą. Moteris esą įsitikinusi, kad už stogo remontą turi mokėti savivaldybė.
„Šitas namas yra privatus turtas, o įstatymas griežtai draudžia į jį dėti viešąsias lėšas. Tada išsirikiuotų visa eilė prie savivaldybės durų. Todėl tai moteriai niekas niekuo nepadės“, – teigė G. Pocius.
Jis aiškino, kad pensininkė kitu atveju galėtų kreiptis į Socialinės rūpybos skyrių, gauti socialinę pašalpą šildymui ir galbūt taip kaupti pinigus remontui, tačiau šis namas šildomas kietuoju kuru. „Teko girdėti, kad tais butais domisi žmonės, norėtų juos nupirkti, jie susiremontuotų stogą. Ta moteris turi priimti sprendimą pati, – galėtų parduoti ir įsigyti butelį kokiame nors daugiabutyje ir gyventi be rūpesčių“, – teigė Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.
Asmeninės nuosavybės būklė – savininko reikalas
G. Pociaus teigimu, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų vienbutis, ar dvibutis, ar daugiabutis gyvenamasis namas, jis yra buto savininko asmeninė nuosavybė, kurią ir savininko teises bei pareigas apibūdina Civilinis kodeksas. Viena iš pareigų – savininkas turi rūpintis savo asmeninės nuosavybės būkle.
„Jeigu per vėtrą ir speigą vaikščiosi be kepurės, peršals galva ir prasidės rimtos ligos.
Nuo ko prasideda visos namo ligos? Pirmiausia – nuo kepurės. Jis pradeda griūti dėl to, kad prakiūra stogas. Kodėl tuo namu Sportininkų gatvėje taip ilgai nesirūpinta, kad jo būklė tokia, jog per stogą bėga vanduo? Pagrindinis namo priežiūros dalykas – negalima leisti pastatui nusidėvėti iki tokio laipsnio, kad jau tenka skambinti pavojaus varpais. Viena vertus, tai byloja apie tai, kad ir mūsų administratoriai, vadinamosios namų valdos, nepakankamai gerai atlieka savo funkcijas, bet, žinoma, ne visi. Kitas dalykas, tai pačių gyventojų apsileidimas – gyvena tol, kol vanduo nepradeda varvėti ant galvos. Jie patys turi versti administratorių dažniau apsilankyti jų name ir fiksuoti visus trūkumus, kurie būtų išvardinti namo apraše.
Taigi kita problema, ypač daugiabučių namų sektoriuje, – butų savininkai, kaip viso pastato savininkai, visiškai nesuvokia savo pareigų. Jau daugiau kaip 30 metų gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet jie vis dar nesuvokia, kad nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte gyveni, stogas virš tavo pastato yra taip pat tavo nuosavybės dalis. Jį privalai tvarkyti ir tu prisidėdamas dalimi savo lėšų. O man tenka girdėti: „Gyvenu pirmame aukšte, ne mano reikalas, kad penktame aukšte kažkam varva vanduo.“ Žmonės tiesiog mano, kad jie neprivalo prisidėti“, – pasakojo G. Pocius.
Būtina kaupti lėšas
Paprastai savo nenorą prisidėti prie stogo remonto žmonės teisina tuo, kad jie pensininkai. Išeitis jau seniai rasta. Administratoriai daugiabučio namo gyventojų susirinkimuose kelia klausimą apie kaupiamųjų lėšų būtinybę, dėl jų tarifo vienam kvadratiniam metrui nustatymo. Tos lėšos kaupiamos juodai dienai. Pavyzdžiui, jos panaudojamos tada, kai prakiūra stogas, kad gyventojams nereikėtų labai daug mokėti už jo remontą. Jeigu būna sukaupta daug, gali ir visai nereikėti prisidėti. Panašiuose susirinkimuose paprastai sprendžiami svarbūs visam pastatui klausimai, tačiau kai kurių butų savininkai juose nedalyvauja ir nesidomi bendrais reikalais.
„Jeigu žmonės ir balsuoja už kaupiamąsias lėšas, tai už kelis centus. Tai byloja, jog jiems visiškai nusispjauti į tai, kas bus ateityje, kai kalbame apie stogą. O daugelio butuose atlikti vadinamieji euroremontai. Jiems nė vienas pinigų negaili. Kodėl nė vienam žmogui, gyvenančiam individualiame name, nešauna į galvą mintis kreiptis į Savivaldybę ir ieškoti finansinės pagalbos savo namo remontui? Iš individualių namų sektoriaus labai retai gauname kokių nors pranešimų, nebent būna koks nors pastatas visiškai nenaudojamas ir pradeda griūti pridarydamas nepatogumų aplinkiniams“, – sako G. Pocius.
G. Pociaus teigimu, Lietuvoje teisinė bazė dar nėra iki galo sutvarkyta. Pavyzdžiui, Italijoje gyventojai tiesiog privalo kaupti lėšas namo remontui ir ne taip, kaip pas mus – po 1 ar 2 centus. Dar vienas reikalavimas ten – kiekvienas daugiabutis namas turi būti kapitaliai suremontuotas ir atnaujintas ne rečiau kaip kas trisdešimt metų. Tai įtvirtinta įstatymu ir niekas tuo klausimu nediskutuoja. Italijoje valdžia priverčia remontuoti namus imant paskolą iš bankų. „Pas mus šiuo klausimu vis dar demokratija: noriu arba nenoriu“, – sakė G. Pocius.
Jo manymu, minėto namo Sportininkų gatvėje atveju bendraturčiai turėtų priimti sprendimą, kad reikia remontuoti stogą. Bent vienas jų galėtų kreiptis į namų valdas, kad organizuotų gyventojų susirinkimą. Jeigu yra trys bendraturčiai, pakanka dviejų apsisprendimo, kad būtų priimtas sprendimas remontuoti stogą. Civiliniame kodekse parašyta, kad pakanka paprastos daugumos sprendimo. Pavyzdžiui, jeigu name yra 100 butų, vadinasi, reikia, kad pritartų 51 savininkas.
Paklaustas, ką gali savivaldybė padaryti, jeigu namų valdos prastai dirba, G. Pocius atsakė: „Savivaldybė kontroliuoja jų ir jungtinės sutarties dalyvių veiklą. Tai daro Socialinės infrastruktūros skyrius.“
