Paklausti, ar žino, kur Vilniuje kolektyvinės apsaugos statiniai, sutikti vyrai teigė, jog žino apie tokių statinių Vilniuje žemėlapį, bet kur tokie yra, nepasakytų.
Vilniaus savivaldybė patvirtina: mieste yra 233 kolektyvinės apsaugos statiniai, bet tai nėra slėptuvės, kurios prieš trisdešimt ar daugiau metų buvo įrengtos rūsiuose.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas paaiškino: slėptuvių, skirtų slėptis nuo antskrydžių, Vilniuje nėra, bet yra kolektyvinės apsaugos statinių, kurie skirti laikinam apgyvendinimui, prieglobsčio suteikimui, maitinimui ir pan.
Pagal civilinės saugos teisės aktus kolektyvinės apsaugos statiniuose – mokyklose, darželiuose, arenose – priedangą rastų apie dešimtadalis gyventojų, be vaikų ir neįgaliųjų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kalbėjo, kad tokių statinių – 1900, juose galėtų tilpti apie 40 proc. visų gyventojų. „Esame susirinkę informaciją iš Registrų centro apie Lietuvoje esančius rūsius, požemines aikšteles, cokolinius aukštus. Mūsų turima informacija rodo, kad šiuose objektuose priedangą galėtų rasti visi šalies gyventojai“, – komentavo A. Bilotaitė.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, savivaldybės turi inventorizuoti rūsių, pusrūsių plotus ir apie tai informuoti visuomenę.
„Konkrečiai atsakyti, ar būtų saugu konkrečioje vietoje, nežinant situacijos, sudėtinga, bet šios patalpos daug saugesnės nei atvira teritorija“, – atkreipė dėmesį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.
Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad susirinkusius į kolektyvinės apsaugos statinius gyventojus būtų lengviau evakuoti iš pavojingos teritorijos, bet tai nebūtų saugi vieta slėptis.
„Nei mokyklos, darželiai ar sporto arenos nėra slėptuvės, neapsaugotų nuo oro antskrydžių, intensyvaus bombardavimo. Ukrainoje sprogdinamos ištisos mokyklos ir vaikų darželiai, pastatas nieko neapsaugo“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
A. Bilotaitė teigia, kad nelaimės atveju slėptuvėse galėtų būti saugomi svarbiausi valstybės asmenys. „Slėptuvės skirtos tam, kad sprendimų priėmėjai galėtų priimti sprendimus ir užtikrinti valstybės funkcionavimą“, – teigė ministrė.
Pasak atsargos pulkininko Vaidoto Malinionio, kiekvienas žmogus turėtų turėti planą B ir nusimatyti, kaip paruoš savo namą: pavyzdžiui, vienas galimų sprendimų – langą apklijuoti lipniąja juosta, kad stiklai sprogimo metu neišsilakstytų ir nesužalotų aplinkinių, dar stipresnė apsauga – smėlio maišai ar OSB plokštės.
Savivaldybių civilinei saugai kasmet skiriama 2 milijonai eurų, ko pakanka tik darbuotojų atlyginimams. Bus siekiama civilinei saugai didesnio finansavimo.
