Kaune kone kasmet tai vienur, tai kitur pradeda skilti senų daugiabučių sienos, net krinta balkonai. Namų administratoriai skuba pastatus tvarkyti, tačiau gyventojai ne visada patenkinti darbų kokybe.
Gavę didžiules sąskaitas už remontą žmonės svarsto, kad tvarkytis galbūt reikėjo savarankiškai, nes tai būtų kainavę pigiau. Ten, kur remonto darbai dar tebevyksta, gyventojai nepatenkinti, kad jie užtruko per ilgai.
Kol neįvyksta nelaimė, kai kurių senų namų gyventojus apskritai sunku įtikinti, kad investuoti į balkonų, namų stogų ir fasadų atnaujinimą vis dėlto verta.
„Laikinoji sostinė“ pažvelgė į kelias nelaimes, kai senų namų gyventojai ne tik patyrė išgąstį, bet ir buvo sunerimę dėl pastatų likimo.
Nukrito perdangos dalis
2020 metų spalio pabaigoje Vokiečių gatvės 61-ajame name įgriuvo tarp pirmojo aukšto ir rūsio patalpos esančios senos gelžbetoninės perdangos dalis. Patalpose žmonių nebuvo, todėl niekas nenukentėjo, bet gyventojai patyrė išgąstį.
Butas 1935 metais statytame dviejų aukštų mediniame name, nuo kurio grindų į rūsį nugarmėjo perdangos dalis, buvo negyvenamas.
Tada namą administruojančios bendrovės „Būsto valda“ (dabar – „Civinity namai Kaunas“) atstovai iškvietė pastatų priežiūros ekspertą. Ekspertas Viktoras Doveika apžiūrėjęs pastatą nustatė, kad jo konstrukcijos kenčia nuo lietaus, kurio vanduo patenka per seną stogą. Drėgmė, besiskverbianti pro kamino, ventiliacijos angas, pakenkė pastato konstrukcijoms.
„Taip nebūtų nutikę, jei gyventojai būtų geriau prižiūrėję visą namą, ne vien savo butus“, – sakė V.Doveika. Jis patarė pirmiausia atramomis sutvirtinti rūsio ir pirmojo aukšto patalpų konstrukcijas, o tik paskui atlikti išsamesnę ekspertizę ir parengti projektą, kokį remontą atlikti.
Gauta sąskaita pribloškė
Perdanga jau suremontuota, bet keturių šio namo butų savininkai už atliktus darbus gavo tokią sąskaitą, kad gyvenimas dar labiau apkarto.
„Namo administratorius pranešė, kad už atliktus darbus turėsime mokėti beveik 14 tūkstančių eurų.
Man teks sumokėti 3,5 tūkstančio. Stebina ne tik didžiulė suma, bet ir tai, kad rūsio langas taip ir nebuvo įstatytas, tik užkaltas plokšte.
Bute, kuriame įgriuvo perdanga, ir toliau niekas negyvena, ji griuvo dėl tų patalpų savininkų kaltės, bet mokėti turėsime visi. Tai neteisinga“, – piktinosi gyventoja Judita.
Moteris tikino, kad kreipėsi į advokatą.
Bendrovės „Civinity namai Kaunas“ direktorius Rokas Drąsutavičius pranešė, kad Vokiečių gatvės 61-ajame name 2021 metų sausio mėnesį buvo atlikti pirmojo aukšto ir rūsio perdangos atstatymo darbai.
Už atliktus darbus gyventojams išrašyta sąskaita buvo išdalyta kiekvienam buto savininkui proporcingai pagal buto plotą.
„Gaila, kad kaimynai nėra vieningi, geriausiai būtų įsteigti bendriją ir tvarkytis patiems, nes namo administratoriaus pateikti darbų įkainiai stulbina.
Siūlo suremontuoti ir kieme esančius į namą vedančius laiptus. Tačiau už dešimties pakopų laiptų remontą turėtume mokėti 3 tūkstančius eurų“, – stebėjosi Judita.
Balkonus tik išmontavo
2018 metų rudenį nukrito Žemuosiuose Šančiuose, Kranto 7-ojoje gatvėje, esančio 8-uoju numeriu pažymėto mūrinio namo antrojo aukšto balkonas. Tuo metu jame buvo trys žmonės. Laimė, niekas nežuvo, viena gyventoja susižalojo ranką. Šis butas buvo socialinis, gyventojai jį nuomojosi iš savivaldybės.
Kadangi sename 4 aukštų mūriniame name savivaldybei tuo metu priklausė ir dar vienas butas, jos atstovai viso daugiabučio gyventojams pasiūlė pašalinti avarijos padarinius ir pasirūpinti kitais 3 pastato balkonais, kurie taip pat jau buvo pavojingi.
Po kiek laiko balkonai buvo visai nuardyti. Jų vietoje atsirado skirtingo dydžio plokštės. Toks „remontas“ nepagerino ir taip seno namo fasado išvaizdos.
„Vietoj gyventojams priklausiusių balkonų iš lauko pusės prikalė nevienodo dydžio plokštes, jos atrodo lyg būtų atliekos. Ar tai remontas? Bet už jį paėmė didžiulius pinigus“, – stebėjosi namo gyventoja Lina.
Pasak kaunietės, kiekvieno buto gyventojai už senų balkonų išmontavimą ir plokščių užkalimą sumokėjo po 900 eurų.
Nors praėjo nemažai laiko, balkonai šiame name taip ir nebuvo įrengti. Gyventojams tai per brangus malonumas.
Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas sakė, kad butas, kurio balkonas nugarmėjo žemyn, vis dar priklauso savivaldybei.
„Prastos būklės patalpos remontas kainuotų labai daug, todėl matydami, kad tokia investicija būtų netikslinga, nusprendėme jos neremontuoti ir pateikti parduoti viešajame aukcione“, – sakė D.Valiukas.
Sutikimo remontuoti nedavė
2019 metų gegužės 8-ąją prie K.Petrausko gatvėje esančio trijų aukštų mūrinio daugiabučio sulėkė visos gelbėjimo ir pagalbos tarnybos. Iš 7 butų buvo evakuoti žmonės. Skubių veiksmų teko imtis dėl to, kad grėsmingai ėmė skilti pastato sienos ir smukti pamatas.
Daugiabučio gyventojai prisiminė, kad tada išgyveno tikrą siaubą. Į namus jie negalėjo grįžti kelias dienas. Namo gyventojai pasakojo, kad pastato cokoliniame aukšte esančios patalpos priklausė savivaldybei. Kai jos buvo pripažintos netinkamomis naudoti, turtas parduotas aukcione.
„2019 pavasarį rūsyje prasidėjo darbai – gilinant patalpas buvo iškasti kalnai žemių. Sutikimo naujam patalpų savininkui atlikti kokius nors darbus nebuvome davę, todėl įtarėme, kad remontas vyksta be projekto“, – prisiminė gyventojai.
Netrukus pastatas pradėjo skilinėti. Sutrūko storos laiptinės bei butų sienos, deformavosi langai ir durys. Įtartinai atrodė ir pamatai, po kuriais rūsyje darant remontą buvo pasikasta.
Šiame name įsikūręs notaras Vytenis Lideikis neištvėrė – paskambino pagalbos telefonu ir atvykę įvairių sričių specialistai gyventojams liepė palikti namus.
Kitą dieną Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pradėjo tyrimą dėl pastato K.Petrausko gatvėje 38 deformacijų ir jame vykdytų galimai savavališkos statybos darbų.
„Skubiai patikrinimą vietoje atlikę inspektoriai nustatė, kad buvo vykdomi statybos darbai statinio rūsio patalpose ir statinio išorėje. Atliekant pastato apžiūrą taip pat identifikuotos aiškiai matomos pastato deformacijos“, – tada sakė VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Raimondas Dargis.
Dėl galimai savavališkos statybos darbų buvo pradėtas tyrimas. Statytojui buvo surašytas privalomasis nurodymas sustabdyti statybą, jis taip pat privalėjo nedelsdamas atlikti statinio ekspertizę.
Garsųjį pusrūsį pardavė
Dabar K.Petrausko gatvės 38-ojo namo gyventojai ramesni. Jie pasakojo, kad pusrūsio savininkas atliko kai kuriuos darbus, kad namas toliau neirtų. Patalpose įstatyti langai, išbetonuoti iš lauko į patalpą vedantys laiptai, tam tikri darbai vykdyti ir pusrūsyje.
„Kai šie darbai buvo padaryti, jų savininkas turtą pardavė. Kartą matėme, kad buvo atvykęs naujasis savininkas. Jis sakė, kad namo istoriją ir bėdas žino. Planavo, kad ten gamins įvairius užkandžius, klientai atvyks pasiimti padėklų su pagamintu maistu“, – pasakojo namo gyventojas Gintas.
Namo sienose 2019 metais atsiradę plyšiai dabar tai padidėja, tai sumažėja.
„Ankstesnis patalpų savininkas nukasė per daug grunto. Dabar ten telkiasi vanduo. Manau, kad naujasis savininkas turėtų išbetonuoti grindis, sutvirtinti jas armatūra, tada namo pamatai taptų stabilesni ir plyšiai nedidėtų“, – sakė kaunietis.
Bet naujasis rūsio savininkas, pasak gyventojų, jau kuris laikas nebesirodo.
„Civinity namai Kaunas“ direktorius R.Drąsutavičius sakė, kad K.Petrausko gatvės 38-ojo namo pusrūsyje patalpą turėjęs savininkas 2019 metų lapkričio mėnesį atliko privalomus darbus avarinei būklei pašalinti.
Pagal projektą atstatytos langų formos, pastatyta papildoma sienelė. Taip pat sutvirtinti pamatai, atstatytos išgriautos sienos.
Vėl gyvena nerimaudami
Bene garsiausiai nuskambėjo Biržiškų gatvės 11-ojo penkiaaukščio istorija, kuri tęsiasi jau septintus metus. Šio daugiabučio avarinė būklė buvo pripažinta dar 2015 metais – pastate buvo įtrūkių ties langų angomis ir lauko sienose. 2019 metų vasarą grėsmę gyventojams sukėlė nuo butų pertvarų atitrūkusios laiptų aikštelės, suskilinėjusios pertvaros.
Dėl namo defektų ir pavojaus 20 butų gyventojai turėjo pusmečiui palikti būstus. Į savo butus grįžę žmonės pradėjo juos remontuoti, bet pastebėjo, kad kai kurios sienos vėl trūkinėja.
Bėdos tęsiasi ir dabar – nors buvo atlikta net 260 tūkst. eurų vertės darbų, rūsį, kuriame yra šilumos punktas, ėmė semti vanduo. Gyventojai baiminasi, kad namas vėl ims griūti.
Neveikė drenažo sistema
Miesto savivaldybė padengė 15 proc. šio daugiabučio tvarkymo išlaidų.
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sakė, kad savivaldybė prisidėjo prie drenažo įrengimo ir pamatų stiprinimo.
„Reaguodami į gyventojų skundus pareikalavome, kad administratorius – bendrovė „Civinity namai Kaunas“ – pateiktų techninį projektą, atliktų darbų aktus ir detaliąsias nuotraukas ir patikrinome, ar darbai atlikti pagal suderintą projektą. Viskas vyksta kaip reikalaujama“, – sakė R.Endrikis.
„Civinity namai Kaunas“ vadovas R.Drąsutavičius teigė, kad šiuo metu sprendžiama ne tik šio namo problema, bet ir visos infrastruktūros, kuri yra aplink jį, įrengimo klausimai.
„Kadangi aplink namą nėra įrengta kietosios dangos: nėra stovėjimo aikštelės ir asfaltuoto įvažiavimo, dėl žvyro ir birios dangos kaupiasi didelis kiekis vandens. Sena drenažinė sistema neveikia, o naujoji nėra pajėgi surinkti susidariusio kiekio vandens“, – aiškino R.Drąsutavičius.
Dėl šio namo konstrukcijos, pasak R.Drąsutavičiaus, šilumos punktas yra žemiausia vieta visame name. Šilumos punkte įrengta prieduobė, iš kurios šiuo metu išsiurbiamas visas susikaupęs vanduo.
„Kiekvieną dieną atliekame patikrinimą ir vertiname būklę. Kartu su savivaldybės ir įmonės „Kauno vandenys“ atstovais priėmėme sprendimą išplauti seną drenažinę sistemą, bet to padaryti nepavyko, nes sistema yra sugadinta“, – aiškino „Civinity namai Kaunas“ vadovas.
R.Drąsutavičius tikino, kad dabar su rangovu planuojama tvarkyti seną drenažinę sistemą – tiesti naują vamzdį nuo šulinio, kuris yra prie šilumos punkto, iki miesto lietaus nuotekų sistemos. Šiuos darbus planuota atlikti vasario mėnesį.
Savininkas savavališkai elgėsi ne kartą
Rasa Kėkštienė
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene
„K.Petrausko gatvės 38-ojo namo patalpų savininkui Statybos inspekcija 2019 metų gegužės 9 dieną surašė privalomąjį nurodymą pateikti statinio laikančiųjų konstrukcijų ekspertizę, pagal šios ekspertizės išvadą statytojas buvo įpareigotas parengti avarijos grėsmės šalinimo projektą ir jį įgyvendinti.
Taip pat dėl 2019 metų gegužės mėnesį nustatytų pažeidimų – dėl apšiltintos lauko sienos neturint statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto – statytojui buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Už šiuos pažeidimus statytojui paskirta 75 eurų dydžio bauda.
2019 metų rugsėjo 26 dieną Statybos inspekcijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad visi savavališkos statybos padariniai pašalinti.
Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka būsto administratorius. Namo administratorius nuolat kontroliavo atliekamus darbus K.Petrausko gatvės 38-ajame pastate. Dėl pakartotinių skundų ir nuolatinio bendradarbiavimo su būsto administratoriumi 2019 metų gruodžio mėnesį atliekant patikrinimą minėtose patalpose užfiksuoti nauji statybos darbai – padidintos langų angos.
Dėl to statytojui vėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Šios savavališkos statybos padariniai 2020 metų liepos mėnesį pašalinti. Visos statytojui paskirtos baudos buvo sumokėtos laiku.“
Pasinaudojo ir savivaldybės parama
Jolanta Volteraitytė
Bendrovės „Mano būstas
Kaunas“ direktorė
„Administruojame nemažai pastatų, kurie yra Kauno centre. Ne vienas jų statytas tarpukariu. Tokių namų fasadai, balkonai, stogai dažnai yra blogos arba net avarinės būklės. Su gyventojais tenka nemažai kalbėtis, bendrauti, įtikinėti, kad statinius remontuoti būtina. Daugelį gąsdina tai, kad darbai kainuos brangiai.
Prastos būklės buvo K.Donelaičio gatvės 78-asis daugiabutis. Jo balkonai jau trupėjo, todėl buvo užtraukti tinklais. Vanduo skverbėsi per namo stogą, trupėjo ir pastato fasadas. Drauge su gyventojais ieškojome rangovo, kuris už kuo mažesnę kainą galėtų atlikti kokybiškus pastato atnaujinimo darbus. Šiuo metu pastatas baigiamas atnaujinti.
Darbai kainavo nemažai – 214 tūkstančių eurų. 36 tūkstančius pavyko gauti iš savivaldybės, kuri remia pastatų fasadų tvarkybos darbus.
Apie šią programą informuojame gyventojus, nes ne visi žino, kad tokią paramą galima gauti, ir rūpinamės tvarkant dokumentus jai gauti.
Taip pavyko atnaujinti ir Vilniaus gatvės 27-ąjį ir 37-ąjį pastatus, kurių balkonai buvo avarinės būklės.“
