Pavyzdžiui, parduodamas 31,23 kv. m ploto butas su 10,60 kv. m bendro naudojimo patalpomis 2 aukštų mūriniame gyvenamajame name, A. Kojelavičiaus g. 87, pradinė kaina – 39390 eurų.
Arba 37,86 kv. m ploto butas vieno aukšto mediniame gyvenamajame name Daugėliškio g. 23. Gyvenamasis namas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau yra Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu, vizualinės apsaugos pozonio teritorijoje. Pradinė pardavimo kaina – 52400 eurų.
51,45 kv. m ploto butas dviejų aukštų mūrinio pastato mansardoje Lvovo g. 13. Pastatas neįrašytas į Kultūros vertybių registrą, tačiau yra nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė teritorijoje ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės – Vilniaus senamiesčio, paskelbto kultūros paminklu vizualinio apsaugos pozonio teritorijoje. Pradinė pardavimo kaina – 122220 eurų.
14,12 kv. m ploto butas dviejų aukštų mūrinio gyvenamojo namo pirmame aukšte, Ažulaukės g. 7. Patalpos yra pastate, kuris yra Naujanerių (Viljanovos) dvaro sodybos fragmentai. Statinys pripažintas avariniu. Pradinė pardavimo kaina – 8710 eurų.
Galbūt sudomins gyvenamasis namas (po gaisro liko 57 proc., bendrasis plotas 51,28 kv. m) Daugėliškio g. 40 ir jam priskirtas bendrojo naudojimo (0,0060 ha) žemės sklypas. Pradinė pardavimo kaina – 65727 eurų.
Tai tik keli nekilnojamojo turto (NT) objektai, kuriuos galima įsigyti skelbiamuose Vilniaus savivaldybės aukcionuose.
Kaip portalui lrytas.lt komentavo Nekilnojamo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė, Vilniaus miesto savivaldybė turtą parduoda tada, kai jis yra pripažintas nereikalingu ar netinkamu naudoti pačios savivaldybės funkcijoms vykdyti.
Kone 90 proc. viešojo aukciono būdu parduodamo turto sudaro gyvenamosios paskirties turtas, kuris yra nusidėvėjęs ir pripažintas netikslingu remontuoti ar netinkamu gyventi. Dažniausiai tai yra kietuoju kuru kūrenami butai ar namai, kurių remontas ekonomiškai nenaudingas. Gautos lėšos už parduotą turtą papildo vilniečių biudžetą, o 50 proc. gautų pardavimų pajamų yra naudojama Vilniaus socialinio būsto fondo plėtrai.
Dažniausiai, jeigu jau parduodamas butas ar namo dalis, tai kiti butai ar kitos namo dalys priklauso ne savivaldybei. Jeigu savivaldybei priklauso visi butai ar visas namas, tuomet vertinami visi alternatyvūs panaudojimo būdai (griovimas ir nauja statyba, rekonstrukcija ar pan.). Tokie objektai parduodami išskirtinais atvejais, kai negalimas ar neracionalus jų panaudojimas, ir tai sudaro mažą dalį pardavimų, pvz. 2021 m. nebuvo parduotas nei vienas toks objektas.
Nuo 2020 m. pabaigos parduodant savivaldybės turą pastebimas didesnis norinčiųjų jį įsigyti aktyvumas, aukcione pasiūloma aukštesnė kaina, dalyvauja daugiau dalyvių. 2021 m. įvykdyta daugiau kaip 400 el. aukcionų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 200 dalyvių. Parduoti 106 objektai, iš kurių 52 parduoti jau pirmojo el. aukciono metu. Daugiausiai į vieną aukcioną registravosi 33 dalyviai.
Savivaldybės turto pardavimų sėkmę dažniausiai nulemia ne turto būklė, o jo vieta ir vystymo galimybės. Daugiau nei pusė viso parduoto turto 2021 m. sudarė centrinėje miesto dalyje esantys turto objektai (Senamiesčio, Naujamiesčio, Šnipiškių, Rasų seniūnijose).
Savivaldybėms priklausančio turto pardavimas yra ganėtinai įprasta praktika, ją taiko ne tik savivaldybės, bet ir valstybės, savivaldybių įstaigos, kuomet yra optimizuojamas valdomo turto portfelis. Kaip komentavo bendrovės „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovasTomas Sovijus Kvainickas, įprastu atveju parduodamas arba prastos būklės turtas, arba nereikalingas tiesioginei įstaigos veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė vykdo socialinio būsto programą, tai tvarkingi, socialinėms reikmėms tinkami būstai, retai atsidurs aukcionuose.
„Kalbant apie tai, ar verta investuoti į vieną ar kitą butą, reikėtų įsivertinti jo būklę, kiek kainuotų remontas. Tikėtina, kad turtą išsipirkti gali vertėti juose jau gyvenančiam asmeniui, ar buto kaimynui, norinčiam būti viso pastato savininku ir jį sutvarkyti. Remonto darbų poreikis labai svyruos priklausomai ne tik nuo patalpų vidaus apdailos bet ir pastato konstrukcijų tipo, būklės ir t.t. O šie veiksniai būna labai skirtingi“, – įspėjo pašnekovas.
