Padės tvarkytis su socialinių būstų trūkumu
Tikriausiai dažnas yra girdėjęs apie tokius paramos apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdus kaip socialinis būstas ar nuomos mokesčio dalies kompensacija. Tačiau nuo 2019 m. gyventojai turi galimybę pasinaudoti ir dar viena paramos forma – ilgalaike būsto nuoma. Tokiu būdu savivaldybės gali pernuomoti iš fizinių ar juridinių asmenų išnuomotus butus žmonėms, kuriems yra reikalingas socialinis būstas. Tokia sutartis yra sudaroma ne trumpesniam nei 5 m. laikotarpiui.
Susipažinti su šios paramos formos nauda ragina ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Pasak įmonės direktoriaus pavaduotojos Rositos Žibelienės, ilgalaikė būsto nuoma svarbi ne tik labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, bet ir savivaldybėms, turinčioms ribotus socialinių būstų išteklius. Pastebima, kad šių būstų poreikis nuolat auga. Jei 2020 m. vien Vilniuje buvo gauti 68 prašymai suteikti gyvenamąją vietą ne eilės tvarka, tai 2021 m. tokių kreipimųsi skaičius išaugo iki 84. Praėjusių metų pabaigoje fiksuota, kad socialinio būsto sostinėje laukia 1548 asmenys ar šeimos.
„Ilgalaikė būstų nuoma ir jų pernuomojimas socialinio būsto laukiantiems asmenims galėtų reikšmingai paspartinti socialinio būsto fondo plėtrą ir didintų nuomos rinkos skaidrumą. Ši nuomos forma, įtvirtinta Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, ypatingai svarbi aprūpinant socialiniu būstu asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių negali pasinaudoti būsto nuomos kompensacija“, – teigia SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus pavaduotoja.
Tinkamai veikti kliudo teisinis reglamentavimas
Visgi tam, kad šia paramos forma gyventojai galėtų naudotis taip pat sėkmingai kaip ir kitomis, dar reikia patobulinimų. R. Žibelienė pasakoja, kad 2021 m. per keturis Vilniaus miesto savivaldybės skelbtus kvietimus teikti paraiškas ilgalaikės nuomos pirkimui buvo sulaukta tik dviejų pasiūlymų. Be to, vienas iš jų buvo atmestas, nes bendrabučio tipo butas neatitiko savivaldybės lūkesčių, o kitą prašymą atsiėmė pats pareiškėjas, nutaręs pratęsti nuomos sutartį su ankstesniu nuomininku.
Todėl, pašnekovės teigimu, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ komanda konsultavosi tiek su nekilnojamojo turto agentais, tiek su privačiais asmenimis ir bandė išsiaiškinti, kokios kliūtys trukdo nuomotojams būti aktyvesniems. Kadangi ši paramos forma gana nauja, žmonėms kyla dar daug klausimų, kokiomis sąlygomis jie galėtų pasiūlyti savo butus.
Pasak R. Žibelienės, viena iš priežasčių, apsunkinančių ilgalaikės būsto nuomos plėtrą, yra per sudėtinga nuomos kainos apskaičiavimo formulė. Dėl neaiškių jos dedamųjų dalių nuomotojams sunku suprasti, kokio dydžio nuompinigių už būstą jie galėtų tikėtis. Be to, nuomos kaina nustatoma tik po privalomo nekilnojamojo turto vertinimo, kuriam atlikti reikalingas laikas ir papildomos lėšos. Todėl potencialius nuomotojus sunku įtikinti siūlyti butus nuomai, kai negalima pasakyti, kiek jiems bus mokama už tokią paslaugą.
Pareiškėjų nežavi ir ilgai trunkantis paslaugos pirkimo procesas. Pašnekovės teigimu, Vilniuje būsto pirkimo ir nuomos rinka itin aktyvi. Stebina kainų šuoliai ir tai, jog, nepaisant brangimo, butai rinkoje ilgai neužsilaiko. Todėl sunku rasti nuomotojų, kurie lauktų 4–6 mėnesius, kol bus įvykdytos visos pirkimo procedūros.
Pasiūlymai problemoms spręsti
Norėdami prisidėti prie šių problemų sprendimo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikė ir vėl teiks pasiūlymus dėl teisės aktų pataisų, kurios ilgalaikę nuomą padarytų paprasčiau prieinamą socialinio būsto laukiantiems žmonėms.
Vienas iš pasiūlymų – peržiūrėti nuomos kainos apskaičiavimo formulės dedamąsias dalis. Pasak R. Žibelienės, itin pasiteisinusi būsto paramos forma yra nuomos mokesčio dalies kompensacijos mokėjimas. Todėl, kad būtų paprasčiau, šios kompensacijos dydį už 1 kv. m būtų galima susieti su kaina, kurią savivaldybė mokėtų už 1 kv. m būsto, išnuomoto ilgalaikės nuomos pagrindu. Taip pat tikimasi, kad bus atsisakyta ir perteklinio turto mokesčio tarifo, kuris nedaro reikšmingos įtakos nuomos kainai, tačiau yra itin sudėtingai apskaičiuojamas.
Dėl aktyvių pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje siūloma numatyti, jog ženkliai sumažėjus ar padidėjus rinkos kainoms, nuomos dydį būtų galima indeksuoti. Tokiu būdu nebūtų prisirišta prie vienos stabilios ir įtvirtintos nuomos kainos. Todėl būsto savininkas jaustųsi saugus, kad ji bus peržiūrėta ir pakeista atsižvelgiant į rinkoje esamą situaciją. Be to, numatytos nuomos kainos turėtų būti perskaičiuojamos ir pratęsiant to paties būsto nuomą. Tai leistų potencialiems nuomotojams nesibaiminti, kad ilgai buto nuomoti jie negalės dėl konkrečios sutartyje numatytos nekintančios nuompinigių sumos.
Taip pat teikiamuose teisės aktų pakeitimuose rekomenduojama suvienodinti visoms savivaldybėms skiriamų nuomos mokesčio kompensacijų dydį. Didmiesčiuose iš valstybės biudžeto savivaldybėms kompensuojama 70 proc. ilgalaikės nuomos kainos, o mažesniuose miestuose – 80 proc. Likusią dalį sumos turi padengti nuomininkai bei savivaldybės. Visgi, R. Žibelienės teigimu, mažesniuose miestuose butų pasiūla yra didesnė nei paklausa, o didžiuosiuose miestuose situacija priešinga. Todėl vienodos sąlygos visiems miestams leistų padidinti kompensuojamą būsto nuomos sumą.
„Tikimės, kad dialogas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau greitai leis pakoreguoti esamą tvarką ir turėsime dar vieną veikiančią paramos apsirūpinti būstu formą. Siekiame, kad galiojantys teisės aktai atlieptų tiek savivaldybių, tiek būstų nuomotojų ir nuomininkų interesus, o ilgalaikė būsto nuoma taptų dar patrauklesnė“, – teikiamus siūlymus komentuoja pašnekovė.
Ką turėtų žinoti gyventojai?
Kalbėdama apie tai, ką turėtų žinoti ilgalaikei nuomai būstus norintys pasiūlyti nuomotojai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus pavaduotoja sako, kad sąlygos tam yra išties palankios. Labiausiai savivaldybė ieško vieno kambario, 21–36 m2 ploto butų. Teikiant paraišką pakanka, kad būtų užregistruotas ne mažesnis nei 80 proc. pastato baigtumas. Tiesa, jau nuomojamas būstas turi būti visiškai užbaigtas. Taip pat butas gali būti neapstatytas baldais, svarbiausia, kad jis būtų tvarkingas. R. Žibelienės teigimu, būstų savininkų dėmesį turėtų atkreipti ir savivaldybės kaip nuomininko patikimumas.
„Ilgalaikė, mažiausiai 5 metų, nuoma nuomotojui suteikia nuolatines ir stabilias pajamas. Taip pat savivaldybė įsipareigoja apdrausti gyvenamąsias patalpas ir jose esantį turtą, laiku mokėti nuompinigius ir kitus komunalinius mokesčius. Be to, nuomos sutarties termino pabaigoje, atsižvelgus į atsiradusius nusidėvėjimus, savivaldybė atliks ir paprastąjį buto remontą“, – vardija savivaldybės įmonės atstovė.
Tuo tarpu nuomininkams tereikia sumokėti nuomos dalį, nedidesnę nei įprastas mokestis už socialinį būstą, padengti komunalinių mokesčių išlaidas ir tinkamai prižiūrėti namus. Pašnekovė sako, kad Vilniaus miesto savivaldybė kaip nuomotoja užtikrina, jog nuomos sutartis nebus netikėtai nutraukta, todėl gyventojams tikrai neteks staiga ieškotis kitų namų. Priešingai nei rinkos sąlygomis, savivaldybė sulaukusi didesnio nuomos kainos pasiūlymo sutarties neatšauks ir būsto kitiems nuomininkams neperduos.
„Kalbėdamiesi su nuomininkais girdime ir tai, kad situacija dažnai keičiasi. Būna, kad būstą išsinuomoja vienas žmogus, tačiau vėliau jis sukuria šeimą ir prireikia didesnių namų. Todėl ilgalaikė būsto nuoma padėtų greičiau atliepti nuomininkų poreikius ir išnuomoti jiems tinkantį būstą“, – apie paramos naudą pasakoja R. Žibelienė.
